Ne visi naujagimiai gimsta tobulai dailūs it iš paveiksliuko. Kai kurių galvytės kreivos dėl vienam ar kitam šone pūpsančio guzo. O kartais ir dviejų – it besikalančių ragiukų. Tačiau iš pažiūros grėsmingi dariniai ir pažeidimai iš tikrųjų nėra itin pavojingi ir dažniausiai praeina savaime.

Mažylio kelias į šį pasaulį nėra klotas rožėmis. Gimdymo metu naujagimiui tenka pačiam prasiskinti sau kelią ir sugebėti pasipriešinti jį veikiančioms jėgoms. Dėl jų atsiranda tam tikri paviršiniai pažeidimai tų kūno dalių, kurios pirmo stumiamos gimdymo takais (dažniausiai tai galva, tik esant sėdmeninei pirmeigai – sėdmenys). Besibraudamos gimdymo takais šios kūno dalys patinsta ir pabrinksta, tokia naujagimio galvytė net turi savo pavadinimą – priešgalvis, kuris po kelių dienų išnyksta.

Kraujosruvų prigimtis

Vaikeliui gimus patinimo vietoje ar kitur galima pamatyti kraujosruvų, dar vadinamų hematomomis. Jos atsiranda sutrūkinėjus labai smulkioms kraujagyslėms – kapiliarams. Odoje matomi žvaigždutės formos raudoni taškeliai, vadinami petechijomis. Iškilę guzai – kefalhematomos – taip pat yra hematomos, atsiradusios kraujui išsiliejus tarp galvos kaulų (dažniausiai momenkaulio) ir antkaulio.  Kefalhematomų pasitaiko retai – 1,5–1,7 proc. visų  naujagimių Lietuvoje. Ji dažnesnė berniukams. Kartais ji susidaro net ir po cezario pjūvio operacijos  gimstantiems vaikams, kai operacija atliekama dėl netaisyklingo galvutės padėties, prasidėjusios vaiko hipoksijos ar kt.  Kefalohematomas reikia atskirti nuo priešgalvio pagal simptomus. Tokio naujagimio galva būna asimetriška, o esant abipusei kefalhematomai – nenormalios formos. Vaiko galvytėje matomas gumbas, čiuopinat jaučiama, kad tai minkštas elastingas darinys. Vėliau apie kefalhematomą susidaro iškilęs volelis.

Ne vien skubant gimti

Hematomos ir kefalhematomos atsiranda ne tik dėl mechaninio gimdymo takų spaudimo, bet ir kitų priežasčių, pvz., kai sunkiai gimsta petukai ar apie kūdikio kaklą apsisukus virkštelei, kuri užsitęsusio arba greito gimdymo metu dar labiau pradeda veržti kakliuką, padidėja spaudimas kraujagyslėse – todėl galiausiai sutrūkinėja smulkiosios kraujagyslės veide, akių junginėje ar net akies tinklainėje. Kai vaikelis gimsta sėdmenimis į priekį, kraujosrūvų atsiranda pėdutėse, sėdmenyse, nes čia yra daug minkštųjų audinių, todėl jie labiau pažeidžiami. Hematomos – tai tarsi mėlynės, atsirandančios toje vietoje, kur  sėdmenys spaudėsi prie gimdos kaklelio. Taip gimusio vaikelio gali būti patinę ir išoriniai lyties organai.

Nepavojingos, bet…

Nors hematomos mažylio gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelia, bet gali sutrikdyti jo adaptaciją. Kai jų daug ir jos plačios, joms rezorbuojantis pradeda irti kraujas, todėl  gali užsitęsti ir būti ryškesnė naujagimių gelta. Neretai gydyti pasitelkiama šviesos terapija. Esant plačioms kraujosrūvoms naujagimį atidžiau stebi ir neonatologas. Jis įvertina mažylio būklę, o esant reikalui atlieka tyrimus (echoskopiją ir kt.). Kai mažylio galvoje yra didelė kefalhematoma, gali atsirasti mažakraujystė, o vėliau –irstant išsiliejusiam kraujui – jame gali atsirasti per daug bilirubino.

Tačiau dažniausiai nedideli mažylio guzai nesutrikdo nei bendrosios vaiko būklės, nei jo prisitaikymo po gimimo. Jeigu vaiko būklė nesutrikusi, jis gali važiuoti namo.

Gydyti nereikia

Jokio gydymo nei hematomos, nei kefalhematomoms nereikia. Kraujosrūvos veide, akies junginėse rezorbuojasi per 10-12 dienų. Kefalohematomos rezorbuojasi per 4–6 savaites. Tačiau šis laikas yra individualus ir gali būti trumpesnis ar ilgesnis Komplikacijos itin retos, kai kada kefalhematomos gali sukaulėti, supūliuoti, gali ištirpti kaulas.

Dauguma atvejų jos negydomos ir nepunktuojamos. Grįžus namo iš ligoninės pas gydytoją dažniau vaikščioti nereikia. Tik tuo atveju, jeigu mamytė pastebėjo tam tikrų simptomų – mažylis tapo dirglus, blogai miega, dažnai verkia, atsirado neįprastų akių judesių, patariama pasikonsultuoti su neurologu. Pati mamytė neturėtų imtis saviveiklos – nei tepti, nei kitaip gydyti hematomų nereikia.