"Veido" archyvas

Nėštumo metu naudokite natūralias skalbimo priemones

Šiais laikais buitinė chemija visai rimtai suėmusi mus į savo gniaužtus. Sunku jau ir įsivaizduoti šiuolaikinės šeimos gyvenimą be skalbimo miltelių, indų plovimo priemonių, valiklių. Nėštumas – puiki proga sustoti ir pamąstyti, ar visi tie chemikalai nepakenks besilaukiančiai mamytei ir mažyliui.

Sukelia alergiją

Hormoninio moters fono persitvarkymas nėštumo metu priverčia organus dirbti kitaip, pasikeičia ir imuninės sistemos darbas. Todėl nėštumo metu gali atsirasti reakcija į tas medžiagas, į kurias ankščiau ji nereagavo, o kartais paūmėja ir buvusios alerginės reakcijos. Nustatyta, kad net 35 proc. niekada alergija nesirgusių nėščiųjų sulaukia  alerginių reakcijų, o jeigu prieš nėštumą jau buvo kam nors jautri, tuomet alerginių reakcijų nėštumo metu pasitaiko net 80 proc. Nors alergija gali pasireikšti įvairiomis formomis, bet dažniausiai pažeidžiama oda (niežulys, šerpetojimas, bėrimas, paraudimas), įkvėpus kokių nors miltelių ar kitų chemikalų – gali atsirasti alerginė sloga, papuolus į akis – alerginis konjunktyvitas. Jeigu kvėpavimo takuose išsivysto stipri reakcija į chemikalus, gali atsirasti net bronchinės astmos simptomai.

Cheminės medžiagos paveikia ir vaikelį, ypač pavojingi yra pirmieji trys bei penktas–septintas nėštumo mėnesiai, kai vaisius itin jautriai reaguoja į alergenus. Todėl ar vaikas sirgs alergija, nemažai priklauso ir nuo būsimąją mamytę supančios aplinkos.

Kai skalbiame ir valome švariai

Kartais kuo švariau reiškia kuo “pikčiau”. Privalote išmokti skaityti etiketes ir atpažinti pikčiausius priešus.

• Chloro junginiai – patys žalingiausi, kurie patenka į organizmą per odą, kvėpavimo takus, akis ir gali pakenkti organizmo baltymų molekulėms, pažeisti odą, plaukus, sukelti įvairias alergines reakcijas, mažakraujystę (sumažina hemoglobino kiekį), susilpninti imunitetą, pažeisti nervų sistemą, kepenis, inkstus ar net padidinti galimybę susirgti onkologinėmis ligomis, sukelti genų mutacijas. Beje, jie perduodami per placentą ir motinos pieną. Tad drabužius verčiau skalbti tokiais milteliais, kuriuose chloras pakeistas vandenilio peroksidu. Šių pavojingų medžiagų nebus “Gulbės” ekologinį ženklą turinčiose skalbimo priemonėse.

• Baugūs trumpiniai NTA  ir EDTA (natrio tetraacetatas ir etilendiamintetraacetatas) kartais gali būti naudojami skalbimo priemonėse vietoj fosfatų ir yra už juos toksiškesni. EDTA suriša metalų jonus bei purvą, todėl palengvina plovimą. EDTA dirgina odą ir akių gleivinę, taigi gali sukelti įvairią sunkią alergiją. Jo nėra “Gėlės” ir “Gulbės” ekologinius ženklus turinčių skalbimo priemonių sudėtyje.

• Minkštiklių ir kvapų subtilybės. Būtina vengti chloroformo, benzilacetato, pentano, kurie naudojami audinių minkštikliuose kartu su kvapiosiomis medžiagomis. Šios medžiagos yra itin toksiškos ir, kai kuriais atvejais gali sukelti vėžį arba pažeisti plaučius, smegenis, nervų sistemą. Minkštikliai turi bjaurią savybę ilgai užsilikti audinyje, paskui nusėda ant odos, taigi gali dirginti odą, gleivines, ypač jei gausiai prakaituojama. Mažų jų dalelių gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti – sukelti kosulį, čiaudulį ar net dusulį.

• Antibakterinis – ne visada gerai. Triklozanas – tai daugelio valymo ir higieninių priemonių sudedamoji dalis, kuri pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Tačiau bėda ta, kad ši priemonė užmuša visas bakterijas, tuo pačiu ir gerąsias, kurios naudingos organizmui. Naudojant šias priemones sutrikdoma bakterijų pusiausvyra ir gali atsirasti alerginės reakcijos.

• Rizikinga nešti į valyklą. Trichloretilenas ir perchloretilenas – labai toksiniai organiniai junginiai, su kuriais susiduria dažniausiai cheminių valyklų darbuotojai. Tačiau su cheminiu būdu išvalytais rūbais šios medžiagos gali patekti ir į namus. Todėl nėštumo metu nerekomenduojama naudotis cheminių valyklų paslaugomis.

• Purškalai – pavojingesni. Lakių organinių medžiagų gausu bet kokioje buitinėje chemijoje: oro gaivikliuose, purškiamosiose valymo priemonėse ir kt. Išpurkštos medžiagos laikosi aplinkoje tol, kol nesuyra. Pastebėta, kad daugiau purškiančių priemonių naudojančios nėščiosios dažniau skundžiasi galvos skausmais, jas labiau kamuoja depresinės nuotaikos. Ore pasklindančios medžiagos išplečia galvos kraujagysles ir gali iššaukti net migrenos priepuolį bei gali tapti viena iš priežasčių, išsekinančių centrinę nervų sistemą, kai nėščioji jaučiasi pavargusi ir dirgli. Lakiosios medžiagos gali sudirginti gleivines: akių – gali atsirasti konjunktyvitas, nosies – gresia alerginė sloga, kvėpavimo takų – gali kamuoti kosulys. Išeitis paprasta – bent laikinai atsisakykite purškalų.

Į kovą su vabzdžiais ir vabalais

Namuose dažnai nesijaučiame vieniši dėl nelegalių gyventojų – tarakonų, skruzdėlių, musių, kandžių ir net uodų. Į kovą su jais reikia pasitelkti insekticidus, kurie nėra nepavojingi žmogaus organizmui, ypač nėščiosios. Mat šios medžiagos gali pakenkti vaikeliui, paveikti jo skydliaukę, lytinius organus, besivystančią nervų sistemą. Todėl nėštumo metu šias priemones naudoti namuose draudžiama, o ir lauke naudoti nepatartina.

Patarimai būsimoms mamytėms

Dermatologai, alergologai ir akušeriai ginekologai vienu balsu teigia, kad nėštumo metu reikia itin smarkiai sumažinti buitinės chemijos naudojimą arba gerokai atidžiau skaityti etiketes, rinktis su kuo natūralesniais priedais. Jei be chemijos išsiversti neįmanoma, reikia imtis visų apsaugos priemonių, pvz., naudotis pirštinėmis.

• Plaunant indus su įvairiais plovikliais, būtina itin gerai perskalauti indus ir nusiplauti rankas, antraip ploviklio likučiai gali patekti į virškinimo sistemą. Geriausia – naudoti indaplovę.

• Skalbiant rankomis visuomet geriau naudoti vaikišką muilą ar jo pagrindu pagamintus miltelius.

• Renkantis valymo priemones, pirmenybę atiduokite geliams ir skysčiams, o ne milteliams ir purškikliams.

• Venkite kilimų ir baldų valiklių, ypač dėmių išėmiklių, pasižyminčių stipriu kvapu. Rinkitės tik ekologiškus su natūraliais priedais.

• Laikykite chemines priemones uždarytas, geriausiai pagalbinėse patalpose.

• Naudokite natūralias plovimo priemones. Išmėginkite rinkos naujieną – muilo riešutus. Tai – visiškai natūralus muilas, kuris auga Indijoje ir Kinijoje. Muilo riešutai yra džiovinti muilo medžio vaisiai, panašus į ličius, kuriuose yra stiprių valančių dalelių, vadinamų saponinais. Jie labai gerai išskalbia ir suminkština audinius be minkštiklių. Be to, jie saugūs jautriai odai ir buvo naudojami tradicinės ajurvedos ir kinų medicinos specialistų gydant odos ligas.