Belgija ketvirtadienį pusmečiui perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), vildamasi padėti 27-ias valstybes vienijančiai Bendrijai išbristi iš ekonomikos krizės, nors pati po visuotinių rinkimų dar neturinti naujos vyriausybės.

Pasitraukiantis Belgijos premjeras Yves’as Leterme’as (Ivas Letermas) pasirengęs uoliai dirbti, jo šaliai perėmus pirmininkės pareigas iš Ispanijos, tačiau jis neturi didelės veiksmų laisvės, nes atsakingas tik už kasdienius valstybės, įklimpusios į naujos vyriausybės formavimo derybas, reikalus.

Derybos dėl koalicijos tarp olandiškai kalbančių flamandų separatistų iš šiaurinės Flandrijos ir frankofonų junionistų iš skurdesnio pietinio Valonijos regiono vyksta labai sunkiai, todėl manoma, kad naujas kabinetas nebus suformuotas iki spalio, kai jau bus įpusėjęs šalies pirmininkavimas Bendrijai. Tokiu atveju naujai administracijai iš esmės neliks laiko nuveikti kažką reikšminga.

Su panašia situacija Europa jau buvo susidūrusi praėjusių metų pradžioje, kai Čekijoje įpusėjus šalies pirmininkavimui ES žlugo vyriausybė ir dėl to Praha praktiškai buvo nušalinta nuo Bendrijos reikalų tvarkymo.

Nors Belgijos pareigūnai tikina esantys puikiai pasirengę ir Bendrija nenukentės dėl jų šalies pirmininkavimo, dabartinis finansų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) pareiškė, jog būtų geriau, jei dabartinė laikinoji vyriausybė eitų savo pareigas iki metų pabaigos, kad būtų užbaigtas darbas.

“Europai būtų geriau, kad viskas tęstųsi taip, kaip yra dabar”, iki metų pabaigos, sakė ministras interviu, kuris ketvirtadienį bus parodytas per Prancūzijos televizijos kanalus, nušviečiančius parlamento darbą.

“Tačiau aš taip pat žiūriu į situaciją Belgijoje, ir kuo greičiau šalis turės vyriausybę, tuo bus geriau”, – pridūrė D.Reyndersas.

Belgijos Karalystė, viena iš Bendrijos steigėjų, žadėjo, kad ji bus “kukli” pirmininkaujanti šalis.

Tai reiškia, kad šį pusmetį Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus), kuris atsisakė Belgijos premjero pareigų, kai buvo išrinktas pirmuoju nuolatiniu ES prezidentu, taip pat ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) veikiausiai turės daugiau erdvės manevruoti nei pirmininkaujant Ispanijai.

Belgija iškėlė sau tikslą griežtai vykdyti Lisabonos sutartį, kuri įsigaliojo pernai gruodį. Pagal šią reformų sutartį įsteigti nauji vadovybės postai, kuriuos dabar užima H.Van Rompuy ir C.Ashton, o pirmininkaujančiai valstybei iš esmės numatytas “antrojo piloto” vaidmuo sprendžiant europinius reikalus.

Europos išorės veiksmų tarnybos (European External Action Service – EEAS), pirmojo Bendrijos diplomatinio korpuso, kūrimas taip pat bus vienas svarbiausių Belgijos pirmininkavimo prioritetų.

Ekonomikos srityje Belgija žada paspartinti derybas dėl griežtesnio finansų sektoriaus reguliavimo ir tęsti diskusijas Europos ekonominio valdymo.

Finansų ministras D.Reynders taip pat ketina aptarti mokesčių harmonizavimą ir bendrą pramonės politiką.

Belgijos pirmininkavimo pradžiai ketvirtadienį nėra numatyta jokių oficialių iškilmių, tačiau keli šventiniai renginiai turėtų įvykti savaitgalį.