Laikas keistis
Leiskite sau nustebti kaip vaikystėje
Gyvename kažkur tarp praeities ir ateities: prisimename tai, kas buvo, ir kuriame planus apie tai, kas dar bus. Tik dažnai pamirštame, kad pats svarbiausias laikas – esamasis.
Gyvenimas prabėga pro šalį? Nešvaistykite nė akimirkos
Mūsų mintys dažnai yra kitoje erdvėje arba laike nei mes. Mes namie, o mintyse – darbas. Mes darbe, o jos vis dar rūpinasi, kaip išspręsti namų problemas.
Tačiau gyvenimas vyksta čia ir dabar. Kol leidžiate mintims klaidžioti po praeitį arba ateitį, galvoti apie priežastis ir pasekmes, tai, kas vyksta tiesiai prieš jūsų akis, išlieka nepastebėta! Ir štai – dabarties akimirkos iššvaistomos lengva ranka lyg savaime suprantamas dalykas. Todėl gyvenimu nespėjama pasimėgauti…
Nešvaistant nė akimirkos…
Visiška prieš tai apkalbėto gyvenimo būdo priešingybė – menas gyventi šia akimirka. Sunkiai išmokstamas, bet per mažai duodantis įstabių vaisių.
Gyventi šia akimirka – tai visiškai į ją įsitraukti, sugerti visas jos detales ir smulkmenas. Išėjote pasivaikščioti – ir mėgaukitės įkvepiamu oru, matoma aplinka bei girdimais garsais. Stebite praeivius ir renkate įspūdžius, o visa kita tuo metu nesvarbu. Kam to reikia? Išmokus labiau susitelkti į kiekvieną išgyvenamą akimirką, išmokstama mėgautis gyvenimu, atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius. Problemos nebeatrodo tokios didelės, nes apie jas galvojama mažiau: to daryti neleidžia patiriami esamojo laiko įspūdžiai.
Šviesi gali būti ne tik ateitis
Įsirengsiu sodą tada, kai gyvensiu didesniame name. Leisiu sau daugiau keliauti, kai turėsiu geresnį darbą. Džiaugsiuosi tada, kai gyvenimas pagerės… Ar pažįstamos mintys? Dažnai kuriame iliuzijas apie šviesesnę ateitį ir tikimės, kad viskas nuolat keisis tik į gera. Tas tiesa, tikėti geresne ateitimi nėra blogai, netgi būtina! Tik bėda ta, kad šitaip gyvenama vien laukimu, užuot pradėjus veikti ir džiaugtis…
Juk dažniausiai savo tikslus atidedame ateičiai tikėdamiesi, kad kada nors juos įgyvendinti bus lengviau nei dabar. Tačiau iš kur žinoti, kad būtent ne dabar yra pats geriausias metas?
Susitelkę į laukimą nepastebime gyvenimo pokyčių. Galbūt būtent dabar jis ir pasiekė patį geriausią savo tašką, tik mes neįstengiame to pastebėti? Juk vis laukiame to mįslingo dar geresnio laiko…
Idealistams reikia pripažinti, kad egzistuoja ir gana skaudi tiesa, jog ateitis gali būti ne tik šviesesnė, bet ir blogesnė. Tik tai įsisąmoninus atsiranda motyvacija, kad, užuot laukus geresnių laikų, reikia išnaudoti šį metą tokį, koks jis dabar yra: galbūt turintį trūkumų, galbūt jame vyksta ne viskas taip, kaip kadaise planuota, tačiau tai – jūsų gyvenimas. Išmokite džiaugtis juo tokiu, koks jis yra. Lyg kiekviena diena būtų paskutinė…
Nustokite laukti. Geriausia vieta tikslams įgyvendinti yra čia, geriausias laikas – dabar. Todėl ir visus savo lūkesčius dėl ateities perkelkite į esamąją akimirką. Kam tikėtis, kad kažkada būsite laimingesnė, jei galite laimės siekti dabar pat! Nebijokite rizikuoti ir įgyvendinti savo svajonių, nes galbūt ateityje joms išvis nebeturėsite nei laiko, nei noro ar galimybių.
Kaip išmokti gyventi esamuoju laiku?
Gyventi šia akimirka nelengva todėl, kad mus nuolat kažkas blaško. Tūkstančius galvoje dūzgiančių minčių sunku nukreipti į vieną tašką – tai, kas vyksta tiesiai jums prieš nosį. Tačiau praktikuojantis galima išmokti džiaugtis mažyčiais malonumais: tuo, kad šalia sėdi mylimi žmonės, net jei kartu tik žiūrite televizorių, tuo, kad lėkštėje skanus valgis, ar tuo, kad girdite nuostabią muziką.
Pradėkite nuo mažyčių malonumų
Maži malonumai naudingi tuo, kad jie visiškai įtraukia į save, todėl juos praktikuodama jaučiate tik tai, ką darote. Jūsų niekas neblaško, todėl mokotės susitelkti į akimirką ir ją pajusti.
Kaip tinka sie patarimai tiems, kurie is tiesu neturi jokiu problemu ir nelaimingi jauciasi tik del apsileidimo. tiems, kuriuos slegia dideles bedos ir kancios, vonia su kvapniomis putomis jau deja nepades. taciau yra tam tikras paradoksas. butent tie, kas is tieu turi rimta pagrinda jaustis nelaimingi, neretai is tiesu kazkaip ismoksta dziaugtis tais labai labai mazais esamojo laiko dziaugsmais.. vos praeina truputi skausmas – ir dziaugiesi, suzinai, kad liga per stipriai neprogresuoja – ir dziaugiesi, pamatai grazu grazu dangaus ploteli pro palatos langa.. ir dziaugiesi.
Pritariu “siaip”.Yra “nelaimingu”, nes nebera daugiau ko noreti, viskas jau yra.Tiems ir skirtas straipsnis.