Iki 2007 m. didėjęs, pastaraisiais metais radijo stočių populiarumas mažėja – po keletą procentų per metus. Prieš 3–4 metus radijo kasdien klausydavosi apie 92 proc. Lietuvos gyventojų, o dabar kasdien bent 15 minučių radiją įsijungia jau tik 78,1 proc. lietuvių.

Ypač daug klausytojų prarado komercinės radijo stotys – jų populiarumas nuo 2005-ųjų smuko daugiau nei 20 proc. Beje, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vakarų Europoje. Pagrindinė to priežastis – naujosios technologijos: vis daugiau jaunų žmonių naujienas susižino internete, o muzikos klausosi per mp3 ar kitokius grotuvus. “Kodėl turėčiau klausytis radijo stočių, kurios paprastai per valandą pagroja tris man patinkančias, o šešias nepatinkančias dainas, jei į mp3 grotuvą galiu įsirašyti 1000 man patinkančių dainų ir jų klausytis. Beje, tai gaunu be jokių erzinančių komentarų ar kvailų juokelių”, – dėsto studentas Nerijus Krasauskas.

Klausytojų mažėjimas – ne vienintelė radijo stočių problema. Jas dar kamuoja ir tirpstančios pajamos iš reklamos: reklamdaviai suvokia, kad vis populiaresnės tampa kitos žiniasklaidos priemonės, tad radijo reklamai ėmė taupyti ne tik dėl krizės, bet ir dėl vadinamojo radijo saulėlydžio.

Štai pernai radijo stočių pajamos iš reklamos sumažėjo trečdaliu, palyginti su 2008-aisiais, ir jei pasitvirtins žiniasklaidos planavimo agentūrų prognozės, maždaug dar tiek pat radijo reklamos rinka kris ir šiemet.