"Veido" archyvas

Užklupus vasaros kaitrai, akimirksniu tikrais pietiečiais netapsime. Tačiau savo organizmui prisitaikyti prie užgriuvusių išbandymų ne tik galime, bet ir privalome padėti.

Šio mėnesio 10 dieną į mūsų šalį atkeliavę neįprasti karščiai, regis, išbalansavo daugelio darbo ir poilsio režimą bei sukėlė pavojų ne vieno lietuvio sveikatai. Tiesa, žmonės skirtingi ir jų organizmai nevienodai toleruoja aukštą temperatūrą. Vieniems sunku pakelti 26 laipsnių šilumą, kiti ir esant didesniam nei 30 laipsnių karščiui jaučiasi neprastai. Be to, kaip organizmas pakels tvyrančius karščius, priklauso ir nuo santykinės oro drėgmės: kuo ji didesnė, tuo sunkiau organizmui. Kai karšta ir drėgna, žmonėms atrodo, kad trūksta oro, sunku kvėpuoti.

Šalies mastu ekstremali sveikatai padėtis būtų skelbiama, jei 30 laipsnių ir didesnis karštis laikytųsi dešimt dienų per pertraukos. Šiuo metu lietuvius vargina nuolat atplūstančios karčio bangos, tačiau dienomis oro temperatūra iki 30 laipsnių įšyla ne nuolatos. Nepaisant to, teigti, kad vasaros karščiai nekelia pavojaus žmonėms, būtų netiesa.

Ypač padaugėjo dėl karščio poveikio besikreipiančiųjų į medikus, padažnėjo skambinančiųjų į greitosios pagalbos medikus.

Miestiečiams – blogiau

Ypač dėl tvyrančių karščių kenčia miesto žmonės. Kaimo žmonės gali atsikvėpti bent naktį, kai atvėsta per dieną įkaitinta žemė, o drauge ir oras. Be to, mediniai pastatai, kurių daugiausia kaime, nekaupia šilumos. Masyvūs plytų, blokų statiniai, asfaltuotos gatvės, šaligatviai naktį ima skleisti per dieną sukauptą šilumą, todėl net kai oras naktį natūraliai atvėsta miestiečiai tai mažai tepajunta, o jų kūnai nuo kaitros negali pailsėti net naktį. Ilgai veikiamas karščio organizmas pervargsta, sutrinka jo natūralus gebėjimas reguliuoti kūno temperatūrą. Ypač sunku vyresnio amžiaus žmonėms, mažiems vaikams, taip pat sergantiesiems įvairiomis lėtinėmis, tarp jų ir širdies bei kraujagyslių ligomis.

Saulės smūgis

Ši bėda dažniausiai ištinka asmenis, laiką leidžiančius ar dirbančius saulėkaitoje be galvos apdangalo. Kai tiesioginiai saulės spinduliai kaitina galvą ir sprandą, iš pradžių perkaista oda, o vėliau – ir giliau esantys audiniai. Kai karštis pasiekia smegenų dangalus, išsiplečia juose esančios kraujagyslės, kaukolės viduje padidėja spaudimas, priplūsta kraujo, ima trikti smegenų funkcijos.

Saulės smūgio požymiai: galvos skausmas, apsvaigimas, pykinimas, vėmimas ar net sąmonės netekimas.

Saulės smūgio ištiktą žmogų reikia nunešti į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldyti ant nugaros, šiek tiek pakelti aukštyn kojas, kad į smegenis patektų daugiau kraujo. Galvą vėsinti vandenyje suvilgytu rankšluosčiu, taip pat galima dėti ledo (pavyzdžiui, iš šaldiklio išimto užšaldyto vandens ar maisto produktų) prie tų kūno vietų, kurių paviršiumi eina stambios kraujagyslės – kirkšnių, pažastų, pakinklių srityje. Šios priemonės turėtų padėti, kol atvyks iškviesta greitoji pagalba.

Šilumos smūgis

Daugelis žmonių saulės smūgį painioja su šilumos smūgiu, nors šios abi bėdos labai dažnai užklumpa abi iš karto. Šilumos smūgis žmogų ištinka ilgai būnant karštyje, kai organizmas perkaista ir nebepajėgia reguliuoti kūno temperatūros, tai yra sutrinka termoreguliacinis mechanizmas.

Šilumos smūgio požymiai: pakyla kūno temperatūra (kartais net iki 40 laipsnių), labai padažnėja kvėpavimas, pulsas (jo dažnis gali pasiekti 130–160 kartų per minutę ir daugiau), oda esti karšta ir sausa, žmogus nebeprakaituoja, jam gali skaudėti galvą, pykinti, o sunkiausiais atvejais – netenkama sąmonės.

Šilumos smūgio ištiktą žmogų būtina nurengti, nunešti į vėsią patalpą arba pavėsį, iškviesti greitąją pagalbą, o kol ji atvyks – vėsinti, prie kūno dedant drėgnus rankšluosčius ar drabužius, jei įmanoma – įjungti kondicionierių. Kaip ir gelbstint nuo saulės smūgio, galima dėti ledo kirkšnių, pažastų, pakinklių srityje.

!Jokiu būdu negalima perkaitusio žmogaus staiga panardinti į vandenį ežere ar vonioje, kad nepakenktų staigūs dideli temperatūrų skirtumai.

Mėšlungis dėl karščio

Kitas didelio karščio sukeltas sutrikimas – raumenų traukuliai, mėšlungis. Dažniausiai kamuoja kojų ir pilvo raumenų spazmai, žmogus tuo metu labai prakaituoja. Jį taip pat būtina nunešti ar palydėti į vėsią patalpą, pamasažuoti raumenis.

Šilumos sukeltas išsekimas

Dar viena pavojinga būklė – šilumos sukeltas organizmo išsekimas.

Požymiai: nors aplink karšta, žmogaus oda būna šalta, jis labai gausiai prakaituoja, atrodo išblyškęs arba – priešingai – stipriai paraudęs. Gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas.

Šiuo atveju taip pat būtina nurengti drabužius, duoti žmogui gerti vandens mažais gurkšneliais ir kviesti medikus.

Visais atvejais vandens atsigerti nuo karščio nukentėjusiems žmonėms galima duoti tik mažais gurkšneliais su tam tikrais intervalais. Jokiu būdu neduoti vandens, jei žmogų pykina.

Širdies ir kraujagyslių ligos

Šiomis ligomis sergantieji, prasidėjus karščiams, turėtų pasikonsultuoti su savo gydytojais dėl rekomendacijų, kaip elgtis ir vartoti vaistus. Daliai širdies ligonių kenkia didelis vandens kiekis. Kaip elgtis, kai karšta, gerti daug skysčių ar jų vengti, žmogus turi pasitarti su savo gydytojais. Turėtų susirūpinti ir sergantieji hipertenzija bei vartojantieji vaistus nuo aukšto kraujospūdžio. Mat tvyrant dideliems karščiams kraujospūdis natūraliai mažėja, o jei žmogus įprastomis dozėmis vartos kraujospūdį mažinančius vaistus, jo kraujo spaudimas gali nukristi iki gyvybei pavojingos ribos. Su šeimos gydytojais ir kardiologais turėtų pasitarti ir išemine širdies liga sergantys asmenys.

Karštomis vasaros dienomis prakaituodamas žmogus praranda daug normaliai organizmo veiklai būtinų mineralinių medžiagų, netenkama ir vitaminų. Todėl ypač sveika gerti negazuotą mineralinį vandenį, valgyti kuo daugiau daržovių ir kuo mažiau mėsos. Tik taip padėsite savo širdžiai ir organizmui, kurie labai jautrūs mineralų netekimui.