Lietuvos valdžios ir teisėtvarkos institucijų kova su korupcija, kontrabanda ar nelegalaus alkoholio pramonininkais visada buvo ir yra žavi, naivi bei komiška. O dar tiksliau – beviltiška. Prezidentė grūmoja kumščiu ir grasina, premjeras teisinasi kuriamomis naujomis kontrabandos pažabojimo priemonėmis, Muitinės departamento direktorius raportuoja jau pastebėjęs, kad su kontrabanda kovojama efektyviau, nes daugiau sulaikyta kontrabandinių cigarečių. O viskas vyksta kaip vykę – vilkikai ir toliau per sieną “šniūrais” veža kontrabandą. Ir jiems nei šilta, nei šalta, kad su jais kažkas “kovoja”.

Arba pažvelkime į dar vieną fronto liniją, tiksliau, net ne liniją, o primityvią kovą su vėjo malūnais – į mūsų pareigūnų “kovą” su pilstuko, samanės ir kito nelegalaus alkoholio gamintojais, kurie taip gerai organizuoti ir tokie stambūs, kad praktiškai juos būtų galima pavadinti atskira pramonės šaka, nes legalią alkoholio pramonę savo mastu jie tikrai pranoksta.

Šiuo metu kiekviename rajone veikia 6–10 didesni nelegalaus alkoholio fabrikėliai ir dar po keliasdešimt smulkesnių daryklėlių. Vietiniai gyventojai puikiausiai žino, kur tos pilstuko gamyklėlės yra, kam jos priklauso, kas jas saugo ir kur jų produkcija prekiaujama. Juk kiekvienas daugiabučio gyventojas parodys artimiausią “tašką”. Gana daug šios informacijos turi ir policija bei kitos tarnybos, bet kas iš to. Jos turi interesą tos milžiniškos nelegalaus alkoholio industrijos Lietuvoje tiesiog nematyti. Nesvarbu, kad žala valstybei stulbinama, o šio nelegalaus alkoholio “baronams” galima prikabinti tūkstančius žmonių mirčių.

Juk iš principo pakirsti nelegalaus alkoholio industrijos šaknis Lietuvoje daug lengviau, nei pažaboti kontrabandą. Tam užtektų poros mėnesių ir penkiasdešimties pareigūnų su principingu vadovu priešakyje. Ir net jokių pusmečiais kuriamų strategijų nereikėtų. Rezultatas visai valstybei būtų pribloškiantis. Gerąja prasme. Ir tuomet, kaip tvirtina prezidentė, nereikėtų nei mokesčių didinti, nei valstybės skolos taip stipriai auginti. Jei dar į kontrabandininkų tvirtoves būtų rimčiau įsisukta, jei dar ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dirbtų truputį rimčiau nei vaikų darželis, proveržis būtų stulbinamas. Beje, tada žmonės šiek tiek rimčiau ir pagarbiau imtų žiūrėti ir į savo valstybę, ir į jos valdžios bei teisėtvarkos institucijas.

Bet kol kas tai negresia. Kol kas gresia tik daug kalbų, kaip principingai bus kovojama su kontrabandininkais, finansiniais nusikaltėliais ir nelegalaus alkoholio gamintojais bei platintojais. Tiesa, jie tos aršios kovos nė nepastebės, o valstybės nuostolius ir toliau didins šimtais milijonų.