"Veido" archyvas

Ričardas Berankis

Lietuvos sportininkai šiemet didžiulėmis pergalėmis nedžiugina. Vos ne antra šalies religija vadinamo krepšinio atstovų kraičio galima nė neskaičiuoti – jis visiškai tuščias. Klubai nenustebino, o didžiausios žvaigždės viena po kitos atsisakė atstovauti nacionalinei rinktinei, tad laukti medalių už vargais negalais iškaulytą bilietą į pasaulio čempionatą veikiausiai neverta.

Europos lengvosios atletikos čempionate, kuris liepos 26 d. prasideda Barselonoje, vilčių puikiai pasirodyti taip pat nėra daug, nes pagrindinę mūsų viltį Virgilijų Alekną šį sezoną nuolat kamuoja traumos. Tad bene laukiamiausias sporto įvykis Lietuvoje ne veltui šiuo metu yra Lietuvos teniso rinktinės susitikimas su Slovėnijos atstovais Daviso taurės mačuose.

Tenisininkų žygis

Galima drąsiai tvirtinti, kad Lietuvos tenisininkai šiemet ir taip pasiekė gerokai daugiau, nei iš jų tikėtasi. Štai didžiausia mūsų teniso viltis Ričardas Berankis šiemet teniso kortuose jau laimėjo daugiau nei 70 tūkst. dol.

Tiesa, pinigai nėra pagrindinis kriterijus vertinant mūsiškių rezultatus. Nė didžiausios pinigų sumos neatstos tos atmosferos, kuri Vilniaus SEB arenoje vyravo po to, kai mūsiškiai, visų teniso pasaulio ekspertų nuostabai, sudorojo prieš susitikimą favoritais laikytus ir jaunų lietuvių rimtai nevertinusius Didžiosios Britanijos tenisininkus. Būtent ši mūsų teniso rinktinės pergalė simboliškai gali būti laikoma to svaiginamo skrydžio į aukštumas pradžia.

Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas “Veidui” prisipažino, kad prieš Daviso taurės pradžią mūsų šalies rinktinei buvo keliami kur kas menkesni uždaviniai. “Kadangi mūsų rinktinė jauna ir turi mažai patirties, mes jai kėlėme uždavinį išlikti antroje grupėje. Bet ji įrodė, kad yra labai ambicinga – įveikė ir britus, ir airius”, – džiūgavo R.Grušas.

Įveikdami britus lietuviai ne tik užsitikrino išlikimą antroje grupėje, bet vėliau, be vargo nušlavę nuo kelio Airijos atstovus, priartėjo prie galimybės, apie kurią turnyro pradžioje veikiausiai nė nebuvo svajota. Jei per šio turo paskutinį rugsėjo viduryje vyksiantį susitikimą su Slovėnijos atstovais bus iškovota pergalė, lietuviai prasimuš į pirmąjį divizioną, kuriame kovoja vienos pajėgiausių planetos teniso rinktinių.

Paklaustas, ar tarptautiniuose turnyruose pasiekiamos pergalės Lietuvos tenisui duoda finansinės naudos, R.Grušas patikino, kad už kiekvieną pergalę Tarptautinė teniso federacija (ITF) skiria tam tikrą dotaciją, bet jos geriausiu atveju užtenka varžybų organizavimo išlaidoms padengti. Pasak R.Grušo, finansiškai sportininkai skatinami nebent iš privačių rėmėjų skiriamų pinigų.

O, tarkime, Daviso taurės turnyre savo tėvynei atstovaujantys sportininkai daugiau praranda nei išlošia. “Jie daugiau praranda nei gauna, nes praleidžia kitus turnyrus, nelaimi piniginių prizų ir nepelno ATP reitingo taškų”, – paaiškino R.Grušas.

Tad ar ne tenisininkai, aukojantys asmenines ambicijas dėl savo šalies, kuri dažnai net nesugeba deramai jų finansuoti ir įvertinti, yra geriausias patriotizmo pavyzdys kai kurioms mūsų šalyje itin garbstomoms žvaigždėms, ieškančioms įvairiausių pretekstų, kaip nedalyvauti čempionatuose.

Viršūnė dar nepasiekta?

Tiesa, nereikia apsiriboti tik jau minėtais mūsų tenisininkų Daviso taurės mačais. Štai dvidešimtąjį gimtadienį šiemet atšventęs R.Berankis perrašė mūsų teniso istoriją, pirmą kartą patekdamas į “Grand Slam” serijos varžybas. Ir ne bet kur, o bene prestižiškiausiame sezono turnyre Vimbldone.

Nors pagrindinėse varžybose Ričardui pavyko įveikti vos vieną varžovą, bent jau kuriam laikui tai yra pats aukščiausias mūsų tenisininkų laimėjimas, leidęs pirmajai mūsų teniso raketei pakilti į aukščiausią per visą karjerą 132-ąją ATP pajėgiausių tenisininkų reitingo vietą. Beje, šiemet Ričardas laimėjo ir pirmąjį savo “ATP Challenger” turnyrą “2010 Aegon Trophy”.

Mūsų teniso ekspertai nė neabejoja, kad šios pergalės talentingajam R.Berankiui toli gražu netaps viršūne. “Jo žaidimas ir reitingas tik gerėja, nėra kažkokių kritimų žemyn ar traumų, viskas einasi kaip iš vadovėlio. Mano nuomone, R.Berankis yra pirmojo penkiasdešimtuko žaidėjas ir anksčiau ar vėliau jis ten tikrai pateks”, – šviesias perspektyvas R.Berankiui piešė R.Grušas.

O pats tenisininkas tvirtina, kad šį sezoną norėtų baigti ties pirmuoju pajėgiausių pasaulio tenisininkų šimtuku, nes tokia vieta suteiktų teisę lietuviui be jokių atrankos varžybų dalyvauti prestižiniame “Australia Open” turnyre.

Apie “Australia Open” varžybas svajoja ir kitas perspektyvus mūsų tenisininkas Laurynas Grigelis, kurio pavardę daugelis tenisu ne itin besidominčių lietuvių sužinojo tik po Daviso taurės susitikimų su Didžiosios Britanijos ir Airijos komandomis. Šis Italijoje nuo paauglystės kartu su tėvais gyvenantis lietuvis šiuo metu užima 426-ą ATP reitingo vietą. Paplušėti siekiant tikslo dar tikrai reikės, bet Laurynas, praėjusią savaitę sėkmingai prasimušęs į Italijoje vykstančio “Challenger” serijos turnyro pagrindines varžybas, ryžto tikrai nestokoja.

"Veido" archyvas

Laurynas Grigelis

“Šiemet akivaizdžiai matomas L.Grigelio progresas. Jo žaidimo lygis pastebimai kyla, reitingas irgi gerėja. Manau, jis vienas iš tų, kurie gali pasekti R.Berankio pėdomis, – mano R.Grušas. – Deviso taurės varžybos jam padėjo atsiskleisti – ir kaip žaidėjui, ir kaip asmenybei, ir kaip lietuviui. Iki tol mūsų šalyje nedaug kas buvo girdėjęs apie L.Grigelį, nes jis treniruojasi užsienyje, Italijoje, bet dabar jis – tvirta antroji Lietuvos teniso raketė”.

Pagrindinis galvos skausmas – pinigai

Jeigu kalbėsime apie visas be išimties Lietuvoje gyvuojančias sporto šakas, neišvengiamai teks atsiremti į finansavimo klausimą. Mūsų valstybės indėlis čia itin nykus. Kyla pagrįstų įtarimų, ar juntamas finansų stygius nesutrukdys mūsų tenisininkams garsinti šalies vardo.

R.Grušas tikina, kad R.Berankis pagal Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) sudarytus kriterijus patenka tik į trečiąjį kandidatų vykti į 2012 m. Londono olimpines žaidynes sąrašą. Tad šiam perspektyviam tenisininkui neskiriama jokia, netgi minimali parama: “Pagal R.Berankio progresą ir dabartinį jo pasaulio reitingą esu beveik įsitikinęs, kad jis pateks į Londono olimpiadą, tik klausimas, ar jis pats, jei nepasikeis LTOK požiūris, norės joje dalyvauti”.

Į olimpines žaidynes kviečiami 64 geriausi pasaulio tenisininkai. R.Grušo teigimu, vienai šaliai gali atstovauti ne daugiau kaip keturi sportininkai. Kadangi dalis pakviestųjų savo bilieto dėl įvairiausių priežasčių atsisako, beveik neabejotina, kad R.Berankis, nenutikus kokioms nors nenumatytoms aplinkybėms, kvietimą gaus.

Bet dalyvauti olimpiadoje R.Berankį gali paskatinti tik patriotizmo jausmas, kurio jis tikrai nestokoja, nes, regis, valdininkai, įstrigę savo pačių kuriamose reitingų džiunglėse, jaunąją teniso žvaigždę paprasčiausiai nustūmė į užkrosnį.

Kas pakeis žvaigždes

Pinigų stygius verčia užduoti ir kitą daug nerimo keliantį klausimą, kas galės ateityje pakeisti dabartinius lyderius. “Gabių vaikų tikrai turime, bet viskas vėl atsiremia į finansavimą. Po R.Berankio ir L.Grigelio kartos pas mus atsivėrė maždaug dvejų metų duobė – silpnesnių galime rasti, bet tokio lygio žaidėjų nematyti. Vis dėlto jaunimo yra, todėl daug dėmesio skiriame vaikų tenisui, jų ugdymui ir tikimės, kad sulauksime naujų talentų. Juolab kad teniso treniruotes dabar lanko labai daug jaunuolių”, – patikino Lietuvos teniso sąjungos vadovas.

Greičiausiai vaikų ir jaunimo domėjimąsi tenisu dar labiau padidintų mūsų šalyje surengtas koks nors svarbesnis turnyras. Bet vėlgi dėl finansų, pasak R.Grušo, artimiausiu metu tokio veikiausiai nesurengsime.

Dar vienas Lietuvos teniso sąjungos uždavinys – prikelti ir mūsų merginų tenisą. Kol kas iš dailiosios lyties atstovių galima išskirti nebent Liną Stančiūtę, bet ir ji išskirtinėmis pergalėmis pasigirti negali.

“Taip susiklostė, kad neturime žvaigždžių. Nėra tradicijų, trūksta žaidėjų”, – svarstė R.Grušas ir čia pat pridūrė, kad jau išsiųsta paraiška įregistruoti mūsų merginas į kitąmet vyksiantį Federacijų taurės turnyrą. Tad reikalai juda ir čia.

Tačiau bene svarbiausia, kad mūsų tenisininkai paskatino lietuvius ne tik pasyviai sekti teniso rezultatus, bet ir ne vieną privertė į rankas paimti raketę. “Dabar tenisas prieinamas beveik kiekvienam, o pagal mėgėjų, laisvalaikiu žaidžiančių tenisą, skaičių abejoju, ar ši sporto šaka nusileidžia krepšiniui arba kitoms”, – linksma gaida pokalbį baigė R.Grušas.