Socialdemokratas Zigmantas Balčytis ir konservatorė Laima Andrikienė – aktyviausi šios kadencijos Lietuvos europarlamentarai, o Algirdas Saudargas ir  Valdemaras Tomaševskis savo nuomone su Europarlamentu dalytis vengia.

“Statistika pakankamai iškalbinga. Suprantu, kad naujiems kolegoms Europarlamente dar nepasiūloma rengti pranešimo ar rezoliucijos, bet pagal šioje kadencijoje įsigaliojusią procedūrą EP diskusijos pabaigoje gali pakelti ranką ir pasakyti savo nuomonę. Tad viskas priklauso tik nuo europarlamentaro aktyvumo ir noro pasakyti savo nuomonę. Tą sėkmingai daro Zigmantas Balčytis”, – pastebi antrą kadenciją EP narė Laima Andrikienė, pridurdama, kad  norint pareikšti savo nuomonę, žinoma, visų pirma reikia dalyvauti posėdyje, klausytis diskusijų, laiku pakelti ranką.
Ankstesnėje kadencijoje diskusijų laikas buvo paskirstomas iš anksto. Beje, dabar Europos Parlamento posėdžiai  transliuojami internetu, tad išdėstytą poziciją išgirsta daug žmonių.

Tiesa, skirtingi pozicijos pareiškimo būdai Europos Parlamente turi skirtingą svorį. Svarbiausias – pranešimas. “Tai pats didžiausias dokumentas, kurį tenka rengti parlamentarui. Pagal jį parengiama rezoliucija”, – aiškina L.Andrikienė.
Politikė paskirta pranešėja apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje 2008–2009 m. “Tai bus mano didžiausias pusės metų darbas”, – sako europarlamentarė.  Toliau pagal svarbą rezoliucija – dokumentas, dėl kurio balsuojama plenariniame posėdyje, nuomonė (ji integruojama į rezoliuciją), parlamentiniai klausimai, pasisakymai plenariniame posėdyje ir rašytinės deklaracijos (jos plenariniame posėdyje priimamos be balsavimo, jei surenkamas reikiamas skaičius parašų, o tai būna gana retai).

Tarp praėjusios kadencijos Lietuvos europarlamentarų aktyviausia buvo L.Andrikienė, pasyviausia “darbietė” Jolanta Dičkutė.