"Veido" archyvas

Vienas populiariausių pietų komplektų šiandien tarp mokinukų – bulvių traškučiai ir gazuotų vaisvandenių buteliukas. Ačiū Dievui, nuo šio rugsėjo mokyklose neliks šokoladiniais batonėliais, traškučiais ir kitu beverčiu maistu prekiaujančių automatų. Tačiau už mokyklos kampo šiais “skanėstais” ir toliau vilios pardavėjai kioskuose. Nepatingėkite paaiškinti vaikams, kodėl nereikėtų žavėtis tokiu maistu.

Pavojus – traškučių pakelyje

Mokykloje per pertraukas, kino teatre ar namuose prie kompiuterio bulvių traškučius kremtantys vaikai – įprastas vaizdelis. Kodėl reikėtų visam laikui išguiti šį užkandį iš savo ir vaikų gyvenimo?

• Sotumo jausmas ir skonis – apgaulingas. Bulvių traškučių sukeltas sotumo jausmas – apgaulingas. Sukrimtus pakelį traškučių trumpam užkišamas skrandis, bet labai greitai vėl norisi ko nors užkąsti. Taip yra todėl, kad į bulvių traškučius dedama natrio glutamato. Šis priedas suteikia ypatingą skonį, kuriam kitą kartą vėl sunku atsispirti. Taip prie bulvių traškučių, kaip prie nikotino, galima net priprasti.

• Labai kaloringas užkandis. Nors bulvių traškučiai nepasotina, tačiau juose gausu kilokalorijų. Pati bulvė riebalų neturi, bet suvalgę šimtą gramų bulvių traškučių gauname 510 kilokalorijų. Mat traškučiai verdami riebaluose. Tai ypač pavojinga mažai judantiems vaikams, nes kilokalorijų perteklius organizme virsta riebalais ir didėja pavojus nutukti. Gydytojai perspėja, kad užkandžiaujant traškučiais jau paauglių kraujyje nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis.

• Traškučiai nepakeičia mėsos ar daržovių. Dažnai valgydamas traškučius, vaikas atsisako mėsos, daržovių, vaisių, pieno produktų. Todėl jam gali trūkti baltymų, būtinų augančio organizmo kaulams, raumenims. Traškučiuose nėra ir vitaminų bei kitų organizmui reikalingų medžiagų. Tad vaikai tampa mažiau atsparūs ligoms,  lėčiau auga ir vystosi, suserga mažakraujyste, silpnėja jų imuninė sistema.

• Kenkia dantims. Manoma, kad vaikų dantukams didžiausią pavojų kelia saldumynai. Tačiau ėduonį skatina ne tik cukrus, bet ir bulvėse esantis krakmolas. Valgant traškučius kyla netgi didesnė grėsmė, kad dantukuose atsiras skylučių. Mat jie prilimpa prie danties paviršiaus ir seilės jų ilgą laiką nenuplauna. Taip traškučių likučiai tampa puikiu maistu bakterijoms, kurių išskiriama rūgštis pamažu ardo dantį.

Kuo pakeisti?

Kai norisi ką nors pakramsnoti, pasiūlykite vaikui duoniukių, trapučių arba duonos traškučių. Jie gali būti ir puikus užkandis mokykloje ar namuose, nes galima pasigaminti skanių sumuštinių su mėsa, varške, vaisiais. Duoniukai gaminami iš įvairių grūdinių kultūrų: kviečių, miežių, rugių. Tad juose daug vitaminų, ląstelienos. Lietuvos gamintojai taip pat siūlo plonų duonos traškučių – tai ne tik skanus užkandis, bet juos gardu valgyti ir su kitais patiekalais. Galima paskanauti traškučių su kmynais, česnakais, įvairiais grūdais, be mielių.

Ką iš tikrųjų siūlo greitojo maisto restoranai?

Tėvai vesdamiesi vaikus į “McDonald’s” restoraną švęsti Rugsėjo 1-osios ar gimtadienio savo mažyliams daro meškos paslaugą. Beje, kaip ir užsisakydami kiniško maisto.

• Išsiskiria vėžį sukelianti medžiaga. Daugelyje patiekalų, kuriais vilioja greitojo maisto restoranai, nėra jokių organizmui būtinų medžiagų. Jie gana kaloringi ir turi daug lengvai pasisavinamų angliavandenių, organizme virstančių riebalais. Negana to, skrudinant bulvytes ar ruošiant mėsainius, išsiskiria akrilamido – medžiagos, kuri, anot medikų ir mokslininkų, skatina vėžį.

• Vaikus vargina suaugusiųjų ligos. Dažnai užkandžiaujant mėsainiais, bulvytėmis ar sumuštiniais iš greitojo maisto restoranų, vaikus pradeda varginti skrandžio ligos. Skrandis sunkiai virškina, nuolat būna uždegimo būsenos. Britų mokslininkai yra nustatę, kad vartojant riebalus, kurių gausu greitai paruošiamame maiste, gali pakisti net žmogaus smegenys.

• Mėsainiuose – prastos kokybės mėsa. Po dvejus metus trukusių tyrimų, Amerikos mokslininkai paskelbė, kad mėsainiai ir vištienos sumuštiniai gaminami iš labai prastos kokybės mėsos. Pagal rastą medžiagų kiekį, jie nustatė, kad gyvuliai buvo auginami milžiniškose fermose, neturėjo galimybės judėti ir buvo šeriami pašarais, gaminamais iš kukurūzų, kurie gausiai tręšiami azotu. Šių trąšų liekanų buvo rasta ir mėsainiuose.

• Kinų restorano sindromas. Kinai jau seniai negailėdami visą maistą gardina vadinamąja kiniška druskele – natrio glutamatu (E621). Todėl jautresniems žmonėms ir vaikams suvalgius daugiau tokio maisto, gali pasireikšti vadinamasis kinų restorano sindromas. Pradeda mausti krūtinę, veidą išmuša raudonis, pakyla temperatūra, apima mieguistumas. Be to, įsitikinimas, kad didelės porcijos ryžių, pagardintų mėsa ir saldžiarūgščiais padažais, tai lengvai virškinamas ir pigus maistas, yra apgaulingas. Maisto, gaminamo kinų restoranuose, galima suvalgyti gana daug, tačiau sotumo jausmas greitai dingsta.

Kuo pakeisti?

Leiskite vaikams eksperimentuoti virtuvėje. Nustebsite, kokius jie gali pagaminti gardžius mėsainius arba kiniškus patiekalus su daržovėmis ir šviežia mėsyte.

Nemalšinantys troškulio gėrimai

Gazuoti vaisvandeniai atrodo gardūs, tačiau tą skonį jiems suteikia ne natūralios vaisių ar uogų sultys, o sintetinės aromatinės medžiagos, dažai ir saldikliai. Kuo jie pavojingi suaugusiesiems ir vaikams?

• JAV ir Kanadoje draudžiami priedai. Medžiagos, kuriais yra gardinami gazuoti gėrimai, dirgina gleivinę, gali sukelti alergiją, vėžinius susirgimus, tapti hiperaktyvumo priežastimi. Ypač pavojingi sintetiniai dažai, žymimi E104, E122, E124, E131, kurie JAV ir Kanadoje yra net uždrausti.

• Kenkia didelis saldiklių kiekis. Taupydami pinigus, gamintojai į vaisvandenius cukraus nededa, o pakeičia jį pigesniais dirbtiniais saldikliais. Dažniausiai naudojamas aspartamas. Jame yra medžiagų, kurios padaro mūsų skonį nejautrų nuodams ir naikina serotonino, hormono, lemiančio nuotaiką, miegą, apetitą, atsargas. Dėl to, dažnai geriant limonadus, gali varginti galvos skausmai, nemiga. Be to, tokiuose gėrimuose esti daug saldiklių, todėl troškulys nenumalšinamas.

• Gazuoti vaisvandeniai tukina. Į juos dedamas konservantas natrio benzoatas (E211), žalingai veikiantis fermentus, kurie skaido riebalus bei krakmolą. Tai lemia sutrikusią medžiagų apykaitą ir pavojų nutukti.

• Dujos burbuliuoja ir viduriuose. Išgėrus angliarūgštės prisotintų gazuotų gėrimų norisi raugėti, pučia vidurius ir pasireiškia kitų nemalonių pojūčių viduriuose. Tokie gėrimai ypač pavojingi mažiems vaikams, nes jie dar neturi susiformavusios skrandžio sekrecijos funkcijos.

• Paskanauti galima labai retai. Gydytojai perspėja, kad vaikams iki septynerių metų gazuotų vaisvandenių su dirbtiniais priedais visai negalima duoti. O vyresniems – tik po vieną stiklinę kas dešimt dienų.

Kuo pakeisti?

Sveikiausios yra šviežios, ką tik išspaustos sultys iš močiutės sodo vaisių arba uogų. Jeigu neturite tokios prabangos, pasiruoškite žiemai atsargų iš patikimų ūkininkų užaugintų sodo gėrybių. Arba rinkitės ekologiškas sultis, kurių dabar galima nusipirkti daugelyje prekybos centrų. Paruoškite mažyliui įvairių arbatų iš natūralių žolelių – juk kurių nors skonis tikrai patiks. O kai karšta, nepamirškite vaikui įdėti paprasto vandens buteliuką. Jis geriausiai atgaivina.

Apgaulės kramtomosios gumos reklamoj

Merginos ir vaikinai iš TV ekranų besišypsantys spindinčiais dantimis, ragina kuo dažniau kramtyti gumą. Tačiau odontologai perspėja, kad kramtomoji guma nepanaikina nei ėduonies, nei apnašų, o tik gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

• Sukelia viduriavimą. Į daugelį kramtomųjų gumų dedama saldiklio sorbito, pasižyminčio vidurius laisvinamuoju poveikiu. Tad jeigu sukrimsite per dieną visą pakelį gumos, greičiausiai neišvengsite viduriavimo. Mat vienoje gumos plokštelėje sorbito yra 1,25 g, o jautresniems žmonėms ir vaikams užtenka 5–10 g per dieną, kad pajustų nemalonius pojūčius.

• Nemalonumai skrandyje. Dažnai ir ilgai kramtant gumą galima pakenkti skrandžiui. Mat kramtant nuolat išsiskiria skrandžio sulčių, bet skrandis maisto negauna ir dirba tuščiai, todėl galimi jo skausmai, spazmai.

• Arbūzo ar mėtų skonis, sukurtas dirbtinių priedų. Spalvą kramtomajai gumai taip pat suteikia cheminės medžiagos. Dažniausiai naudojamas dažiklis E171, kurį anksčiau buvo leidžiama naudoti tik kosmetikoje ir statybinėse medžiagose.

• Dantų nebalina, nuo ėduonies neapsaugo. Kramtomoji guma nebalina dantų, nes ji negali pašalinti dantų apnašų, kurios yra tvirtai prikibusios prie dantų emalio paviršiaus. Dantų šepetėlio ji taip pat nepakeis, nes neišvalo tarpdančių, kuriuose ir lieka daugiausia maisto likučių.

• Vaikai gali nuryti. Tada kramtomosios gumos gumulas gali užstrigti žarnyne. Taip pat esti pavojus, kad mažylis užsprings.

Kuo pakeisti?

Vaikams iki trejų metų kramtomosios gumos visai nerekomenduojama duoti. O jeigu vyresnis pyplys negali be jos išgyventi, rinkitės becukres kramtomąsias gumas, skirtas vaikams. Be to, neleiskite kramtyti ilgiau nei 5–7 minutes per dieną.