Artėja ruduo, o su juo ir masinio vaistų gėrimo sezonas. Pasirodo, mūsų šalyje yra labai daug žmonių, kurie vaistus dideliais kiekiais vartoja kasdien, taip sau ne padėdami, o kenkdami.

Niekaip negaliu patikėti gandais, kad Lietuvos žmonės, ypač pensininkai, vaistams ir maisto papildams vienu ypu gali išleisti po šimtą litų. Todėl stoviu vaistinės kamputyje ir stebiu, kas vyksta prie prekystalio. Netrukus realybė pranoksta lūkesčius: garbaus amžiaus moteris sumoka 132 Lt ir išeina nešina šešių rūšių kompensuojamaisiais vaistais bei trimis maisto papildais. Kita jos “kolegė” ant prekystalio pakloja 92 Lt. Matau – be vaistų nuo kraujospūdžio ir inkstų ligos, perka net trijų rūšių maisto papildų.

“Žmonės nuolat prašo reklamuojamų vaistų ir jokiu būdu nesutinka pirkti kito pavadinimo, nors ir geresnių”, – tvirtina Šiaulių “Valerijono” vaistinės vedėja Almyra Girdenienė. Be to, jie esą dažnai perka tokios pat sudėties, tik skirtingų pavadinimų vaistų. Vaistininkės nuomone, neracionaliai vartoti kompensuojamuosius vaistus skatina ir priemokų nebuvimas: jeigu duoda veltui, tai kaip neimsi?

Lietuvos gyventojų suvartojamų vaistų kiekis stulbina: per metus kompensuojamųjų suvalgome už daugiau kaip 700 mln. Lt, o patys prisiduriame dar daugiau kaip už 100 mln. Lt.

Tiesa, vaistų gamintojų tyrimai neigia teiginius, esą lietuviai vaistų vartoja daugiausiai Europoje. Jų duomenimis, bendros vieno žmogaus išlaidos vaistams pas mus siekia 113 eurų per metus. Tuo tarpu Prancūzijoje – 435, Belgijoje – 442, Vokietijoje – 373, Austrijoje – 331, Vengrijoje – 195 eurus. Tačiau jie nepasako, kiek vaistams išleidžia skandinavai, garsėjantys ypač racionaliu vaistų vartojimu.

Savigydos čempionai

Nugara nueina pagaugais, perskaičius 19-oje Europos šalių atlikto tyrimo išvadą: net 22 proc. lietuvių gerti antibiotikus nusprendžia patys! Lietuvos higienos instituto surinkti duomenys tik patvirtina europiečių duomenis: vaistais, kurie veikia tik bakterijas, net pusė ligonių gydosi virusines ligas – gripą, slogą ir peršalimą. Be to, žmonės mano, kad antibiotikai padės nuo karščiavimo, viduriavimo ir net dantų skausmo.

Pasirodo, kad dauguma ligonių antibiotikų vaistinėse įsigyja be recepto, nors taip juos parduoti griežtai draudžiama. Dalis žmonių kaupia nesuvartotus vaistus, o kartais jų “padovanoja” geri draugai.

Beje, mūsų šalyje tarpsta ir dar viena blogybė – gydytojai skiria daug netinkamų vaistų. Minėto tyrimo duomenimis, net pusei vaikų ir 42 proc. suaugusiųjų šeimos gydytojai nustato viršutinių kvėpavimo takų virusinę infekciją, tačiau vis tiek skiria antibiotikų, nors jie šios ligos negydo. Iš viso gydytojai antibiotikų lengva ranka skiria daugiau kaip pusei vaikų ir trečdaliui suaugusiųjų, atėjusių pas juos gydytis peršalimo ligų. Be to, net 75 proc. vaikų ir 58 proc. suaugusiųjų šių vaistų gauna be jokio diagnostinio tyrimo!

Kas mums gresia

Antibiotikais šeriamos bakterijos žūva ne visos, dalis įgyja apsaugos mechanizmus. Taigi kai ligonis, susirgęs nuo antibiotikams atsparių bakterijų, patenka į ligoninę, gydytojai neretai būna priversti pasiduoti. Ir tik kai kuriuos ligonius pavyksta išgelbėti iš užsienio parsisiųstais, Lietuvoje neregistruotais vaistais arba panaudoti senus, kurių buvo atsisakyta dėl toksiškumo.

Akivaizdžiausias bakterijų atsparumo pavyzdys – per pasaulį slenkanti nauja tuberkuliozės banga. Pernai pas mus atspari tuberkuliozė buvo nustatyta penkiems šimtams žmonių, o atspari septyniems ir daugiau vaistų – net 276 ligoniams. Gydytojai tikina: jei bakterijos atsparios visiems žinomiems vaistams, tokiam žmogui galima taikyti tik simptominį gydymą ir tikėtis, kad įvyks stebuklas. Užpernai iš sirgusiųjų tokia tuberkulioze pasveiko tik kas ketvirtas.

Nemanykite, kad kiti vaistai – mažiau pavojingi. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorė akademiniam ir mokslo darbui dr. Jolanta Gulbinovič pateikia vieną pavyzdį: “Gripex”, kuriam Lietuvos gyventojai išleidžia 5 mln. Lt, sudaro paracetamolis (mažina temperatūrą ir skausmą), pseudoefedrinas (sutraukia kraujagysles, mažina nosies gleivinės paburkimą) ir dekstrometorfanas (slopina kosulį). Tačiau sudėtiniai vaistai nėra geresni už atskirus. Be to, dažnai žmogus dažniausiai kenčia nuo vieno simptomo, pavyzdžiui, temperatūros ar slogos, todėl jam vaisto, kuris malšintų kitus, nereikia. Būtina žinoti, kad sudėtiniai vaistai daug dažniau sukelia nepageidaujamų reakcijų ir net gali pailginti ligą arba sukelti komplikacijų. Todėl Skandinavijos valstybėse sudėtiniais vaistais nuo peršalimo iš viso neprekiaujama.

Mitai apie vaistus

“Žmonės visada norėjo gydytis. Nors dauguma kasdienių negalavimų, manau, praeitų pakeitus gyvenimo būdą ar mitybą, tam reikia valios, ryžto. Paprasčiau išgerti tabletę, pajusti palengvėjimą arba įgauti tikėjimą, kad dabar jau bus gerai”, – tikina farmakologė J.Gulbinovič.

Iš tiesų surinkta daugybė mokslo įrodymų, kad aukštą kraujospūdį efektyviausiai reguliuoja ne vaistai, o druskos ir alkoholio vengimas, riebių produktų ribojimas ir fizinis aktyvumas. Kardiologai priduria: vaistų galite ryti, kiek norite, tačiau jei neatsikratysite antsvorio, normalaus kraujospūdžio neturėsite. Maža to, liga gilės ir galų gale įgysite metabolinį sindromą, t.y. vietoj vienos ligos – tris: hipertenziją, diabetą ir kraujagyslių pažeidimą.

Na, o nuo stuburo ligų vaistai iš viso retai padeda, jie tik malšina skausmą. Kur kas geresnių rezultatų pasiekiama įvairiomis nemedikamentinėmis priemonėmis. Amerikos skausmo draugija net parengė tokių priemonių sąrašą, jame net 17 būdų. Žinoma, labiausiai paplitę – masažas ir kineziterapija bei fizioterapija. Tačiau negalima atmesti ir teigiamo akupunktūros, ergoterapijos, tempimo, šildymo, ultragarso, korsetų, mankštos, jogos ir net psichoterapijos poveikio.

O apie vaistažolių poveikį turbūt ir kalbėti neverta – visi žinome, kaip jos veikia, tačiau kažkodėl, užuot žaizdas apiplovę ramunėlių nuoviru, pilame vaistų, o pakilus temperatūrai ne užsiplikome liepžiedžių arbatos, o griebiamės antibiotikų. Beje, ką tik medicininėje spaudoje paskelbta karšta naujiena: mūsų organizmas pats moka pasigaminti aspirino, t.y. salicilo rūgšties, malšinančios temperatūrą.

Peršasi išvada, kad neretai galima apsieiti be vaistų, bet dauguma lietuvių tuo netiki. Jie vaistus valgo saujomis, o iš namie laikomų vaistų atsargų būtų galima atidaryti vaistinių filialus.

Uždrausti vaistų reklamą?

Kaip toks neprotingas mūsų elgesys atrodo skaičių kalba, pernai pademonstravo Europos šalių sveikatos apsaugos kokybės indeksas “EuroHealth Consumer Index 2009″. Pasak jo, Lietuva – viena prasčiausiai sveikatos apsaugos kokybę užtikrinančių šalių Europoje: tarp 33 šalių užima 29 vietą. O mūsų žmonės, užuot gyvenę 79 metus, kaip vidutinis Europos pilietis, vos sulaukia 71-erių. “Lietuvai slysta žemė iš po kojų”, – analizuodamas išvadas teigė tyrimų organizacijos “Health Consumer Powerhouse” pirmininkas dr. Arne Bjornbergas.

Pasirodo, tokį Lietuvos vertinimą nemažai lėmė mūsų farmacijos politika: žmonės gauna per mažai žinių apie vaistus. Tiesa, dabar jau visą oficialią informaciją apie kiekvieną iš 4 tūkst. šalyje registruotų vaistų galima rasti tarnybos svetainėje. Žinoma, jeigu supranti, kas ten parašyta. Tačiau reikia pripažinti, kad daugelis žmonių informaciją dažnai supranta kaip skatinimą vartoti. Neretai tuo piktnaudžiauja ir vaistų pardavėjai. Per pastaruosius metus už vaistų reklamos pažeidimus nubausti keturi reklamos užsakovai.

O J.Gulbinovič pateikia pavyzdį: “Štai “Mezym”. Tai preparatas, kuriame yra virškinimo fermentų. Jis skirtas pagelbėti, kai kasa nepakankamai jų išskiria. O kokia vaisto reklama? Valgykite. Jeigu pajutote sunkumą skrandyje, išgerkite “Mezym” ir toliau valgykite. Mano galva, kompanija taip reklamuodama vaistą daro nusikaltimą, nes skatina besaikį valgymą. Beje, kiti panašūs preparatai, pvz., “Kreon”, yra receptiniai”.

Pasirodžius naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, vaistinėms uždrausta taikyti nuolaidas, teikti dovanas ar lengvatas už kompensuojamųjų ir receptinių vaistų įsigijimą, nes tai irgi skatina besaikį vaistų vartojimą. Tačiau tai neliečia vaistų, parduodamų be recepto. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys pripažįsta, jog tai didžiulė problema: neretai maisto papildai reklamuojami kaip vaistai, ir žmogus patiki, kad jie gali jį išgelbėti. Dėl to nukenčia ne tik piniginė, bet ir sveikata. Kita vertus, informacijos apie vaistus žmonės turi gauti. Bėda, kad neaišku, kaip rasti balansą tarp informacijos ir reklamos.