“Šita spaudos konferencija skirta visuomenei, žmonėms paaiškinti, kad toliau skiriant tokį finansavimą Lietuva bus labai silpna grandis NATO struktūroje”, – praėjusią savaitę gąsdino krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Tačiau ministrė prašovė pro šalį. Ir mažiausiai dukart.

Pirma, ministrė parodė prastą Lietuvos ekonominės padėties suvokimą, ką jai priminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir premjeras Andrius Kubilius. “Jūs man pasakykite, kuriai sričiai netrūksta pinigų – aš būsiu labai nustebęs”, – replikavo ministras pirmininkas. O prezidentė diagnozavo dar tiksliau: “Jeigu nesugebame vykdyti savo įsipareigojimų, nesugebame mokėti žmonėms visų socialinių pašalpų, užšaldėme arba sumažinome pensijas ir žadame vėl pradėti mokėti tik nuo 2014 metų, tuomet jokios pretenzijos jokios srities finansavimą didinti yra nekorektiškos”.

Antra, ministrė R.Juknevičienė pasirodė ir kaip prastai suvokianti tarptautinį kontekstą. Taip, Lietuvai iki NATO valstybės narių įsipareigojimo siekti, kad išlaidos gynybai sudarytų 2 proc. BVP, labai toli – dabar šis rodiklis yra 0,9 proc. Tačiau, kaip paskelbta prieš kelias savaites, gynybos biudžetus dabar ne didina, o mažina praktiškai visos NATO šalys. Kaip pranešė AFP, Vokietija planuoja atsisakyti privalomos karinės tarnybos ir sutaupyti apie milijardą eurų per artimiausius ketverius metus. Prancūzija siekia sumažinti savo biudžetą gynybai apie 3,5 mlrd. eurų iki 2013 m. Jungtinėje Karalystėje šios srities išlaidas planuojama mažinti maždaug dešimtadaliu.

Mažinančios išlaidas gynybai paskelbė ir JAV. Pentagonas per artimiausius penkerius metus pasiryžęs sutaupyti daugiau kaip 100  mlrd. dol., mažindamas generolų skaičių armijoje, taip pat per artimiausius trejus metus kasmet dešimtadaliu bus karpomas  gynybos departamento fondas.

Visame pasaulyje vyrauja tendencijos prispaudus krizei smarkiau nei kitas karpyti biudžeto išlaidas gynybai, nes, kaip pastebi ekspertai, tai negresia socialiniais sprogimais. Kita vertus, šis taupymas turi ir pažangiąją pusę: priverstos mažinti gynybai skiriamas išlaidas, ES šalys ieško galimybių kooperuotis bendriems gynybiniams projektams. Štai bendradarbiavimo galimybių ieško neseniai sudaryta Vokietijos ir Prancūzijos darbo grupė, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos dvišalė komisija. Ekspertai tikisi, kad taip ES šalių gynyba ne tik ris mažiau mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir taps efektyvesnė.