Vakar Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo pasikvietusi Aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską ir pareiškė savo nuomonę apie jo neveiklumą. Prezidentė mano, kad Aplinkos ministro darbą turėtų apsvarstyti valdančioji koalicija.

“Ministro veikla per tuos dvejus metus demonstruoja absoliutų neveiklumą. Jo darbas yra valdančiosios koalicijos atsakomybės klausimas, ir valdančioji dauguma turėtų apsvarstyti vieno iš savo ministrų darbą”, – tokią valstybės vadovės poziciją po susitikimo su aplinkos ministru G. Kazlausku išsakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. Per mažiau nei pusvalandį šalies vadovė išsakė kritišką požiūrį dėl aplinkos ministro “absoliutaus neveiklumo“ visose srityse. Tiesiogiai pasitraukti iš posto ministro G. Kazlausko prezidentė neragino, tačiau gana aiškiai teigė paliekanti šį klausimą spręsti valdančiajai koalicijai.

„Prezidentė ragina atsakomybės imtis šiandien. Po pokalbio ji konstatavo, jog reikėtų daryti viską, kas yra įmanoma. Tačiau ji užsiminė ministrui, jog jo darbas yra valdančiosios koalicijos atsakomybės klausimas ir kad valdančioji dauguma turėtų pasvarstyti savo ministro darbą“, – p. Grybauskaitės nuomonę perdavė jos Linas Balsys.

D. Grybauskaitė stagnaciją regi tokiose srityse kaip renovacija, teritorijų planavimas, miškų ūkis. Visose šitose srityse yra stagnacija. “O atliekų tvarkyme yra ir visiškas atsilikimas nuo įsipareigojimų Europos Sąjungai, ir tai gresia baudomis Lietuvai ateityje”, – konstatuoja prezidentė.

Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad dėl reikalavimų nesilaikymo atliekų tvarkymo srityje kenčia ir žmonės, kurie yra priversti nuolat jausti blogą kvapą.
“Galbūt tik su trumpomis pertraukėlėmis, kai į sąvartyną atvyksta prezidentė, tuomet jie stebuklingai pranyksta”, – primindamas valstybės vadovės apsilankymą Kazokiškėse sakė L. Balsys.

Prezidentė pasigenda ir rezultatų pastatų renovacijos srityje. Valstybės vadovė nuo pat rinkimų kampanijos pradžios čia stebi sumaištį, žmonių nepasitenkinimą. L.Balsio aiškinimu, neskubėdama spręsti atliekų rūšiavimo, deginimo ir bioskaidžių atliekų atskyrimo klausimų, Lietuva mažiausiai trejais metais vėluos įgyvendinti įsipareigojimus ES, o tai gali šaliai užtraukti daugiau kaip pusės milijono eurų baudą.

Prezidentė mato problemų valstybinių miškų ūkio valdyme. Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad Valstybės kontrolė yra nustačiusi ir atkreipusi ministerijos dėmesį į neefektyviai valdomą miškų ūkį, bet reformos čia nevyksta.

“Yra kažkokie projektai, koncepcijos, tačiau tuo metu, kai kaimyninės šalys jau seniai susitvarkė savo miškų valdymą, Lietuvoje viskas yra po senovei, ir miškų urėdijų darbas, ir situacija su miškais yra nepatenkinama”, – konstatuoja D. Grybauskaitė.

Tas pats, pasak valstybės vadovės, yra ir su teritorijų planavimu. “Ministras kartojo, kad yra koncepcija, tačiau kodėl ta koncepcija vis dar neįgyvendinta, atsakymo prezidentė nesulaukė”, – sakė šalies vadovės atstovas.

“Ne vien koncepcijos, tas pats teritorijų planavimas yra ne koncepcija, o parengtas ir jau išsiųstas išorės derinimui naujas įstatymo variantas. Be jokių abejonių, tokie konceptualūs sprendimai reikalauja tikrai plataus apsvarstymo su visuomene ir atima laiko. Tikrai buvo planuota po koncepcijos priėmimo tokį įstatymo variantą turėti per tris mėnesius, tačiau tikrai daug suinteresuotų pusių reiškia daug pastabų, ir tokį įstatymo variantą mes parengėme mėnesiu vėliau”, – aiškino ministras. Jo teigimu, “geriau yra išdiskutuoti, negu po to turėti nuskriaustų ar nepatenkintų visuomenės sluoksnių”. G.Kazlauskas taip pat aiškino, kad jo pirmtakai nedirbo taip, kad ES direktyvos būtų įgyvendintos, ir nepaliko jam “sudėliotų projektų”.

Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius sakė, kad Dalios Grybauskaitės kritikos sulaukusio ministro keitimo galimybė nėra svarstoma. “Aš matau problemas, kurias reikia spręsti, ir siekiame tas problemas spręsti. Tai ne ministro kartais personalijos yra problema, o problema yra pačių problemų mastas”, – sakė A.Kubilius.

Premjeras A.Kubilius sakė pripažįstantis, kad daugiabučių renovavimui suskurta sistema veikia lėtai, bet, anot premjero, ji “įsivažiuoja”. “Bendra parama šios programos įgyvendinimui ir skatinimas žmones pamatyti tos programos naudą būtų tikrai didelis ir svarbus postūmis, kad ši programa pradėtų veikti”, – sakė ministras pirmininkas.

A.Kubilius teigė negirdįs konkrečių siūlymų, kaip išjudinti įvardytų problemų sprendimą. “Jeigu kas nors galvoja, kad galima, pavyzdžiui, daugiabučių namų
renovaciją kaip nors radikaliai pakeisti, įtikinti žmones taupyti gerinant savo būstą, įtikinti, kad jie to siektų žymiai greičiau, mes tikrai priimame visus pasiūlymus, bet racionalius pasiūlymus”, – sakė premjeras.

“Vien pasakymas, kad tokia sistema yra bloga, ką mes dažnai girdime iš opozicijos, ir nepateikiama jokių konstruktyvių ir gerų pasiūlymų, kaip pasiekti, kad bent per artimiausią dešimtmetį iš tiesų didelė dalis Lietuvos daugiabučių būtų renovuota ir tam būtų sukurtas tinkamas finansinis mechanizmas, tai tokių racionalių pasiūlymų, turiu pasakyti, mes negirdime”, – teigė Vyriausybės vadovas.

Ketvirtadienio premjero A. Kubiliaus ir G. Kazlausko susitikime Aplinkos ministerija įsipareigojo per penkias dienas (iki rugsėjo 15 d.) pateikti visus reikalingus atliekų tvarkymo regioninių projektų dokumentus.

Premjeras ir ministras smulkiai aptarė Dalios Grybauskaitės Aplinkos ministerijai pareikštą kritiką. Jiedu sutarė, kad ministerija maksimaliai sparčiai spręs aplinkos tvarkymo projektų problemas ir atsakingai ruošis miškų ūkio pertvarkai. Iki spalio 1 d. Aplinkos ministerija turi išspręsti klausimą dėl pavojingų atliekų sąvartyno projekto finansavimo ir įgyvendinimo. Kitą savaitę ministras pristatys miškų urėdijų pertvarkymo strategiją.

A. Kubiliaus vadovaujamoje vadinamoje Permainų Vyriausybėje yra pasikeitę penki ministrai. Pagal Konstituciją, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime, iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, priešingu atveju – turi atsistatydinti.

“Lietuvos rytas” praneša:

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atrodo, užsimojo nukirsti dar vieną galvą – aplinkos ministro Gedimino Kazlausko. Tačiau jis iš važiuojančio traukinio išlipti dar neketina, nes turi užnugarį. Prezidentės teigimu, akivaizdu, kad mažiausiai trejais metais vėluos Sąvartynų direktyvos reikalavimų dėl atliekų tvarkymo, skaidžiųjų atliekų surinkimo ir tos srities infrastruktūros sukūrimo įgyvendinimas. Lietuvai, vėluojančiai vykdyti savo įsipareigojimus, gresia baudos. Dėl to Europos Komisija gali kreiptis į Liuksemburgo teismą.

„Tas baudas mokės Lietuvos žmonės, o ne ministras, kuris tuo metu jau nebebus ministras, ir jo atsakomybę bus labai sunku nustatyti”, – priminė šalies vadovė.
Vienkartinė tokia bauda siekia 1,88 mln. litų (545 tūkst. eurų). Prezidentė atkreipė ministro dėmesį, kad nesilaikant atliekų tvarkymo reikalavimų kenčia ir žmonės, kurie yra priversti nuolat jausti blogą kvapą.”

“Ką konkrečiai daryti ministrui pasiūlė D.Grybauskaitė? Į šį klausimą jos atstovas atsakė, kad prezidentė nekuria programų, o nori matyti rezultatus. Pats G.Kazlauskas, išklausęs šalies vadovės kritiką, sakė trauktis neketinąs ir jaučiąs premjero Andriaus Kubiliaus palaikymą.

„Aš visą gyvenimą gyvenu taip, kad pradėtus darbus reikia baigti. Juo labiau kad daug kas įsukta ir pradėjo judėti į priekį, jaučiu pareigą parodyti, kad suplanuotus darbus galima padaryti laiku. Reikia prisiimti atsakomybę ir, be abejonės, sutikti su prezidentės pastabomis, kad galbūt tai galėjo būti padaryta greičiau, aktyviau. Dabar viskas suplanuota ir traukinys juda, iš važiuojančio traukinio nesiruošiu išlipti”, – kalbėjo aplinkos ministras.”

“Verslo žinios” informuoja:

“Dėmesį derėtų atkreipti ne tik į griežtą Prezidentūros retoriką, bet ir į faktą, kad pokalbis vietoj numatytos valandos tetruko pusvalandį, taigi, galima spėti, kad diskusijos nebuvo: prezidentė iškaršė kailį ministrui, o jis nelabai ką turėjo atsakyti, nors iš anksto žinojo, kad eina ne medalio pasiimti. VŽ nuomone, kartais ir personalijos yra problema, tą geriausiai parodo kad ir tai, kaip Lietuva rengėsi artėjančiai pasaulinės ekonomikos krizės bangai arba buvusio premjero Gedimino Vagnoriaus malda “Rusijos krizė Lietuvos nepalies”.

Ponas Kazlauskas savo ruožtu sakė priimantis prezidentės kritiką ir ją suprantantis kaip raginimą „dirbti žymiau efektyviau, kad suplanuoti darbai būtų padaryti laiku“. Tačiau savo noru trauktis iš posto Tautos prisikėlimo partijos deleguotas ministras neketina.

„Iš važiuojančio traukinio nesirengiu išlipti“, – sakė p. Kazlauskas ir patikino turintis premjero pasitikėjimą.”

“Respublika” rašo”:

“Tautos prisikėlimo partijos į Vyriausybę deleguotas statybininkas G. Kazlauskas vakar sulaukė šalies vadovės kaltinimų krušos. Pirmieji akmenys į Aplinkos ministerijos vadovą nuskriejo dar praėjusią vasarą, kai D. Grybauskaitė lankėsi aplinkinius gyventojus smarve nuodijančiame Kazokiškių sąvartyne. Girdint ministrui G. Kazlauskui, prezidentė tuomet ironiškai pastebėjo, kad oro gaivikliai čia specialiai įrengti vien dėl jos viešnagės.

Politologas Algis Krupavičius, komentuodamas vakarykščius įvykius su G. Kazlausku, teigia, kad D. Grybauskaitė parodė aiškų signalą, kad aplinkos ministras turi trauktis iš posto.

“Dabar viskas priklauso nuo ministro pirmininko, tad jeigu A. Kubilius, nuleidęs galvą, sutiks su valstybės vadovės kritika ir pasirinks išeitį – G. Kazlausko pasitraukimą, tai ir įvyks. Ši situacija man primena ir tuometinio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko situaciją. Tuomet A. Kubilius elgėsi lygiai taip pat. Kai prezidentė pareiškė nepasitikėjimą V. Ušacku, premjeras kurį laiką jį dar gynė, kol staiga apsuko ienas į kitą pusę ir šį ministrą paaukojo. D. Grybauskaitė taip pat yra užsiminusi apie šios koalicijos plėtrą, tad aplinkos ministrui skirta kritika galbūt susijusi su aukšto posto paieška naujiems galimiems valdančiųjų partneriams. Iš kandidatų negalima išbraukti nei keistą poziciją užimančios “Tvarkos ir teisingumo” partijos, nei Darbo partijos.”

“Kauno diena” problemą apžvelgė plačiau:

“Traukiniu – per šiukšlynus”.
“Pradėtus darbus reikia baigti. Toks buvo aplinkos ministro Gedimino Kazlausko atsakymas į Prezidentės priekaištus dėl “absoliutaus neveiklumo” Aplinkos ministerijoje (AM). To paties labai norėtųsi ir tiems mokesčių mokėtojams, kurie šią ministeriją, tegu ir netiesiogiai, bet ėmė laikyti pagrindiniu vykdomosios valdžios padaliniu.

Tarp pastarųjų – gausus ir kol kas vis gausėjantis ekologiškai mąstančių ir bandančių taip pat gyventi tautiečių būrys, pradedant idėjiniais žaliaisiais, baigiant eko stilių, kaip naują mados tendenciją, suprantančiais snobais. Šie žmonės nėra politikai, jiems nerūpi, kad AM veikla apima aplinką plačiąja prasme, tačiau įrodymų dėl ministerijos impotencijos jie prisižiūri sočiai. Pvz., kiekvieną kartą, kai nagrinėja rinkoje pasirodžiusio naujo produkto pakuotę, svarsto, kuri jos dalis kurios rūšies atliekoms priklauso. Arba kai grįžę iš užsienio mūsų miestų viešosiose erdvėse bergždžiai ieško šiukšliadėžių išrūšiuotoms atliekoms.

Atliekų rūšiavimas ir panaudojimas – įvedus šiuos žodžių junginius į lietuviškų tinklalapių paiešką, pasiūloma ne viena nuoroda. Trispalviai išrūšiuotoms atliekoms skirti konteineriai – taip pat matyti ne kartą ir ne viename mieste. Regis, šiuo atžvilgiu nesame ta šalis, kurioje niekas niekada nėra girdėjęs apie modernų požiūrį į atliekas. Tačiau ne daugiau. Tai, kas pažangiosiose pasaulio valstybėse seniai tapo banalia kasdienybe, Lietuvoje vis dar yra siekiamybė.

Spalvoti konteineriai – lietuviško klimato ir žmonių sumaitoti tiek, kad patys yra tapę atliekomis. Arba naujutėlaičiai, tačiau visiškai nepraktiški: tokio dydžio angomis, pro kurias, pvz., stiklo tara telpa tik sudaužyta, o vertingiausia popierinė atlieka, kartono lakštai, – suplėšyti į nedidelius gabaliukus.

Tipiškas vaizdas Lietuvos miestų daugiabučių kiemuose – atliekų sklidini konteineriai, šalia kurių – antra tiek atliekų. O štai (ne) mitas, kad išrūšiuotos atliekos verčiamos į vieną kalną Kazokiškėse ar Lapėse. Kad ir kiek bandytų, AM atstovams itin sunkiai sekasi paneigti, kad tai, ką yra matęs ne vienas liudininkas, yra tik miražas.

Gyventojams, kurie labai stengdamiesi jau įprato rūšiuoti atliekas ir gerbti gamtą, visiškai nesvarbu, kas dėl to kaltas. Ir jie teisūs. Kad ir kas už ką būtų atsakingas, tačiau jei geros idėjos jau ne vienus metus nėra tinkamai įgyvendinamos, o Lietuva tebetrypčioja vienoje vietoje ir rizikuoja sulaukti įspūdingos baudos už įsipareigojimų ES nevykdymą, kaltas yra aukščiausią postą aplinkosaugos srityje užimantis vadovas.

Be gyventojų sąmoningumo ir ekologinio išprusimo nieko nepasieksime – šia valdininkų fraze galima atsakyti į bet kokį priekaištą. Tai per pastaruosius kelerius metus aukšti ir žemi AM atstovai puikiai išmoko. Dar jie moka kaltę suversti vietos valdžiai ir komunalininkams.

Tačiau žmonėms, kurie jau nusipirko bilietą į ekologiškos ateities traukinį, kaltų paieškos mažiausiai rūpi. Jie, sykį perlaužę savo pačių mąstymą, labiausiai norėtų, kad tą patį kuo greičiau padarytų ir AM valdininkai. Antraip iš važiuojančio traukinio, matyt, tektų išlipti ne tik dabartiniam ministrui, bet ir ne vienam jo įpėdiniui.

Tik štai problema – net ir išlipus ministrui, niekas negalės būti tikras, kad vis dar bus prasmė vargti rūšiuojant atliekas. Žmonių sąmoningumas irgi gali išsekti. Ypač, jei jis – tik mados reikalas.”

“Klaipėda” rašo:

Po apsilankymo Prezidentūroje G.Kazlauskas atvyko į Seimą ir susitiko su A.Valinsku ir aptarė savo ateitį. Apie dvi valandas už uždarų durų neformalioje aplinkoje kalbėję politikai sutarė, kad ministras bent kurį laiką liks dirbti toliau.

“Kokie sprendimai priimti? Kad reikia dirbti, įgyvendinti numatytus projektus”, – teigė G. Kazlauskas po susitikimo su TPP lyderiu. TPP lyderis su žurnalistais nekalbėjo. Su ministru A. Valinskas įsėdo į Seimo TPP frakcijos nario V. Babiliaus vairuojamą automobilį.

Per susitikimą iš A. Valinsko kabineto sklido stipriųjų gėrimų kvapas – jį politikai vėliau bandė užgožti gausiai apsipurškę kvepalais. A. Valinsko santykiai su Prezidente įtempti jau daugiau kaip metus”.