Nebe pirmą kartą susikerta premjero ir prezidentės nuomonės dėl Vyriausybės kadrinės sudėties. Dabar prezidentė nevyniodama žodžių į vatą praktiškai pareiškė nepasitikėjimą aplinkos ministru Gediminu Kazlausku, nes šis neįgyvendina ES direktyvų, susijusių su šiukšlių tvarkymu. Tačiau premjeras Andrius Kubilius linkęs geriau prisiimti už tai kolektyvinę Vyriausybės atsakomybę, nei aukoti ministrą. Prezidentė tokiu atveju sakosi ir pareikalausianti visos Vyriausybės atsakomybės.

Prezidentei padėti atsikratyti ministro pasišovė opozicija, žadanti imtis interpeliacijos. Tačiau G.Kazlauską iki paskutinio ginti pasiryžę jį į ministrus delegavę “prisikėlėliai”, o jis pats taip pat nemato reikalo atsistatydinti.

Prognozuoti, kaip baigsis šis “kas ką” raundas, galima nebent prisiminus ankstesnes ministrų rotacijas. Kol kas Dalia Grybauskaitė laimi sausu rezultatu. Vos išrinkta prezidente ji atsikratė finansų ministro Algirdo Šemetos, išsiųsdama jį į Europos Komisiją. A.Kubilius pasipriešino, bet nusileido. Iš karto krito socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galva Rimantas Dagys. Šiemet sausį premjeras prarado užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką, kuris posto neteko dėl aidu prezidentei nenuskambėjusios nuomonės apie CŽV kalėjimus.

Dar yra pasikeitę sveikatos apsaugos ir kultūros ministrai. Tiesa, formaliai skaičiuojama, kad pasikeitę tik trys ministrai. Donatas Jankauskas ir Ingrida Šimonytė neskaičiuojami, nes jie paskirti Vyriausybės nariais kartu su visu Ministrų kabinetu po prezidento rinkimų. Pagal Konstituciją, jei pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Tačiau šiuokart iki pavojingos ribos dar likę nemažai rezervų.