Šiek tiek daugiau nei pora šimtų tūkstančių litų – tokią piniginę premiją į savo sąskaitą praėjusį antradienį įsirašė Lietuvos rinktinės futbolininkai. Tokia premija jiems buvo skirta už Olomouco mieste iškovotą pergalę prieš Čekijos rinktinę. Šis laimėjimas reiškė, kad po pirmųjų dvejų rungtynių mūsų šalies futbolininkai turi surinkę keturis taškus.

Dar vieną tašką mūsiškiai iškovojo sužaidę be įvarčių su škotais ir savo premijų kraitį papildę dar 100 tūkst. Lt. Negana to, mūsiškiai per abejas žaistas rungtynes išsaugojo savo vartus sausus.

Pirmosios rungtynės tik įrodė, kad ispanai turėtų itin lengvai laimėti 2012 m. Europos futbolo pirmosios grupės atrankos varžybas, o ne pačius geriausius laikus išgyvenančios Škotijos ir Čekijos komandos tikrai įveikiamos. Tad Lietuvos futbolo federacijos iškeltas tikslas finišuoti antroje vietoje negali būti laikomas neįveikiamu Sizifo darbu.

Ž.Karčemarsko šlovės metas

Iš 53 valstybių, kurios priklauso UEFA organizacijai, Europos futbolo čempionatų finalinį etapą bent kartą yra pasiekusios 27 rinktinės. Deja, Lietuvos šioje garbingoje draugijoje, kuriai priklauso ir mūsų kaimynai latviai, iki šiol nėra.

Prieš atrankos varžybų pradžią dauguma futbolo specialistų šnekėjo, kad mūsų futbolininkų svajonėms iškovoti bilietą į Europos čempionato finalinį etapą šįkart veikiausiai nebus lemta išsipildyti. Buvo kalbama apie tai, kad galimybių pakovoti dėl vietos Senojo žemyno pirmenybėse Lietuvos rinktinė turės nebent 2016 m., kai įsigalios naujoji sistema, numatanti, jog finaliniame čempionato etape dalyvaus jau nebe 16, o 24 ekipos. Tačiau ką tik apšilti spėjusio naujojo rinktinės trenerio Raimondo Žutauto vadovaujami vyrai, atrodo, nėra linkę laukti, juolab kad daliai jų atrankoje į 2016-ųjų pirmenybes dalyvauti jau veikiausiai neteks.

Sėkmingos pirmosios dvejos Lietuvos rinktinės rungtynės nebūtų įmanomos be puikaus vartininko Žydrūno Karčemarsko žaidimo. Šis Turkijos “Gaziantepspor” klubui atstovaujantis 27-erių metų vartų sargas pastaruosius kelis mėnesius rinktinėje buvo pasitraukęs į šiokį tokį šešėlį, o komandos vartus per pastarąsias draugiškas rungtynes gynė Rusijos čempionų Kazanės “Rubin” naujokas Giedrius Arlauskis. Tačiau jau pačioje atrankos pradžioje Ž.Karčemarskas įrodė, kad jo, kaip pagrindinio rinktinės vartininko, pozicijos liks nepajudinamos. Žydrūnas neabejotinai buvo pats geriausias žaidėjas tiek per rungtynes Kaune su škotais, tiek mače su Čekijos futbolininkais.

Vartininko atremtas Milano Barošo smūgiuotas 11 metrų baudinys lėmė, kad Lietuvos rinktinei pagaliau pavyko panaikinti čekų prakeikimą. Iki pergalingo susitikimo Olomouce šios dvi rinktinės tarpusavyje buvo susitikusios keturis kartus ir visuomet nugalėdavo čekai. Negana to, lietuviai žaisdami su čekais buvo praleidę net trylika įvarčių (vidutiniškai daugiau nei po tris per rungtynes), o varžovų vartininką nuginklavę tik triskart. Visi trys įvarčiai į čekų vartus buvo įmušti dar 1994-aisiais, kai Ostravoje vykusias draugiškas rungtynes šeimininkai laimėjo rezultatu 5:3. Tad Lodzės “Widzew” lyderiui Darvydui Šernui pavyko panaikinti net šešiolika metų galiojusią itin nemalonią tradiciją.

R.Žutauto pasirinkta konservatyvi taktika žaisti nuo gynybos negailint varžovų kojų ir laukti priešininkų klaidos kol kas pasiteisina. Be to, atrodo, kad treneriui pavyko rasti šiandien optimalią ekipos sudėtį, nes tiek namie su škotais, tiek išvykoje su čekais rungtyniavo tie patys keturiolika žaidėjų. Tiesa, pasiduoti euforijai po pirmųjų dviejų mačų dar tikrai nederėtų. Tą pabrėžė ir kapitonas Tomas Danilevičius po rungtynių su čekais, teigdamas, kad mūsų rinktinė tradiciškai sėkmingai pradeda atrankos varžybas, bet vėliau pernelyg didelis atsipalaidavimas kainuoja itin brangiai.

Varžovai išgyvena krizę

Galime sakyti, kad Lietuvos futbolininkų pergalė prieš čekus ir lygiosios su škotais tikrai nėra smarkiai pakilusio mūsų rinktinės lygio rodiklis. Veikiau tai rodo, kad pagrindiniai Lietuvos vienuolikės varžovai kovoje dėl antrosios vietos pirmoje grupėje išgyvena gilią krizę.

Škotijos futbolo lygos lygis pastaruoju metu drastiškai smuko, tad kadaise Europos grandams iššūkį mesti galėję Glazgo klubai “Rangers” ir “Celtic” šiandien tėra niekam nebaisūs vidutiniokai. Specialistai pastebi ir tai, kad Škotijos futbole dominuojantys Glazgo klubai ne tik nesugeba į savo gretas prisivilioti aukščiausios klasės žaidėjų, bet ir neišugdo jaunų talentų, kuriais anksčiau aprūpindavo stipresnės Anglijos “Premier” lygos nemažai komandų.

Tiesa, į futbolo krizę Škotijoje žiūrima rimtai. Šiai sporto šakai rengiamasi mesti gelbėjimo ratą, pasisakoma už esminę viso futbolo ir ypač jaunimo ugdymo reformą. Tą parodė ir buvusio pirmojo šalies ministro Henry McLeisho atlikta 74 puslapių analizė, kurioje vyriausybė ir futbolo federacija raginamos rasti net 500 mln. svarų futbolo sopuliams spręsti. Ataskaitos autorius tvirtinimu, šalyje turi būti ne mažiau kaip 20 futbolo akademijų, o žaidžiančiųjų futbolą turi padaugėti nuo 360 iki 500 tūkst. (Lietuvoje šis skaičius siekia apie 40 tūkst.).

Škotų pavyzdys – itin pamokantis, nes, regis, mūsų šalyje futbolas rūpi tik federacijai ir daliai entuziastų. Škotai pabrėžia, kad geri rezultatai neįmanomi be atitinkamų investicijų į jaunimo ugdymą. Pas mus tuo susirūpinta tik 2007-aisiais, kai pradėjo veikti futbolo akademija, kurios pirmųjų darbo vaisių vis dar tenka su nerimu laukti, kad būtų patvirtintos ar paneigtos abejonės, jog jaunoji karta kol kas nė iš tolo nepasirengusi pakeisti dabartinės rinktinės lyderių.

Į panašią futbolo duobę įkritusi ir Čekija. Ji neranda kuo pakeisti karjerą jau baigusių tokių auksinės kartos atstovų, kaip Pavelas Nedvedas, Patrikas Bergeris, Karelas Poborskis ar Vladimiras Šmiceras. Iš dabartinės rinktinės, nusileidusios lietuviams, galima išskirti nebent Petrą Čechą ir traumų nuolat kamuojamą Tomašą Rosickį, visų kitų žaidėjų geriausi laikai arba jau praėjo, arba jie paprasčiausiai neįstengia pakeisti pasitraukusių lyderių.

“Kai turi galimybę nužudyti priešininką, tą reikia ir padaryti”, – taip po Prancūzijai tragiškai pasibaigusių pirmųjų atrankos varžybų su Baltarusijos vienuolike kalbėjo šios ekipos strategas Laurent’as Blancas. Regis, šis posakis puikiai tinka ir mūsų futbolininkams. Galimybė nukauti smarkiai kraujuojančius škotus ir čekus tikrai yra, tad reikia ja naudotis.

Favoritams sekasi skirtingai

Žvelgiant į  kitų grupių Europos futbolo čempionato atrankos pradžią, į akis visų pirma krinta keletas netikėtumų. Tvirtas vokiečių, olandų ar anglų žygis bilieto į Europos čempionatą link nestebina, bet itin prastas Portugalijos vienuolikės startas – tikras netikėtumas. Ši rinktinė, žaidusi be lyderio Cristiano Ronaldo ir diskvalifikuoto trenerio Carloso Queirozo, iš pradžių namie praleido keturis įvarčius ir nesugebėjo įveikti Kipro, o po to įsigudrino ir išvykoje pralaimėti norvegams. Tiesa, prasta pradžia šiai ekipai nėra naujiena. Atranką į neseniai pasibaigusį pasaulio čempionatą portugalai taip pat pradėjo vos viena pergale per pirmąsias penkerias rungtynes. Bet galingas finišas išsprendė visas portugalų problemas.

Po katastrofiškai pasibaigusio pasaulio čempionato itin sunkiai atsigauna ir naujojo stratego L.Blanco vadovaujama Prancūzija. Daug maištavusių žvaigždžių diskvalifikavusi ir daug kritikos prarijusi rinktinė startavo gėdingu pralaimėjimu baltarusiams, bet po to sugebėjo atsitiesti ir varžovų aikštėje įveikti ambicijų kupinus bosnius.
Kalbant apie malonias staigmenas vertėtų išskirti Juodkalnijos rinktinę, kuri po pirmųjų dvejų rungtynių turi surinkusi maksimaliai taškų ir G grupėje dalijasi pirma vieta su anglais.

Vertinant mūsų kaimynų žaidimą, tvirčiausiai kol kas atrodo draugiškame mače mūsiškius nugalėję baltarusiai, kurie, pažeminę prancūzus, vėliau nulinėmis lygiosiomis baigė dvikovą su stipria Rumunijos ekipa. Latviai kol kas nestebina – dėsningas triuškinamas pralaimėjimas po nepatekimo į pasaulio pirmenybes siekiantiems reabilituotis kroatams ir būtina pergalė prieš autsaiderę Maltą. Vis dėlto, vertinant patį žaidimą, atrodo, šįkart latviams iššokti aukščiau bambos nepavyks ir F grupėje antra vieta jiems bus nepasiekiama.
Savos rinktinės žaidimas kol kas nedžiugina ir rusų, kurie sugebėjo namie pralaimėti pastaruoju metu galingai atrodančiai Slovakijai.