Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) šeštadienį lankosi Ukrainoje, kur dalyvauja Katynės tragedijos 70-mečio atminimo renginiuose.

Tai pirmas B.Komorowskio, kaip Lenkijos prezidento, vizitas Ukrainoje. Prie Smolensko sudužus prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) lėktuvui, Lenkijos Seimo pirmininkas B.Komorowskis pirmalaikiuose prezidento rinkimuose buvo išrinktas šalies vadovu.

Su ankstesniu Lenkijos prezidentu L.Kaczynskiu Ukraina palaikė gerus santykius. Tada Ukrainos prezidentu buvo Viktoras Juščenka. Valdžia Ukrainoje pasikeitė šių metų pradžioje – į prezidento postą atėjo V.Juščenkos politinis priešininkas – Viktoras Janukovyčius.

B.Komorowskiui tapus Lenkijos prezidentu, Ukrainos URM pareiškė, jog tikisi abiejų šalių santykių stiprėjimo. Tačiau Ukrainos prezidento vizitas į Lenkiją kol kas neplanuojamas, ir pats ukrainiečių prezidentas, pasak žiniasklaidos, neketino per šį kaimyninės šalies vadovo vizitą Ukrainoje susitikti su juo. Planuoti susitikimai su Ukrainos ministru pirmininku Mykola Azarovu.

Atvykęs į Charkovą, kur jį pasitiko M.Azarovas, Lenkijos prezidentas B.Komorowskis kartu su juo šeštadienį padėjo gėlių prie memorialinės lentos toje vietoje, kur buvo sovietinis NKVD vidaus kalėjimas, kuriame buvo žudomi lenkų karininkai.

Kaip pranešė Ukrainos vyriausybės informacijos departamentas, B.Komorowskis atvyko į Charkovą dalyvauti gedulinguose renginiuose, skirtuose pagerbti lenkų karininkų, kurie buvo nukankinti Charkovo kalėjimuose ir lageriuose, atminimą.

Vėliau šeštadienį numatytas M.Azarovo ir B.Komorowskio dalyvavimas ortodoksų ir katalikų pamaldose Totalitarinio režimo aukų memoriale, kur palaidoti nužudyti lenkų karininkai, taip pat kitos sovietinio režimo aukos – ukrainiečiai, rusai, kitų tautybių atstovai.

Rugsėjo 25 dieną sukanka 10 metų, kai Charkovo miesto parke, toje vietoje, kur 4-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 5-ojo dešimtmečio pradžioje sovietų režimas žudė įvairių tautybių žmones, tarp kurių buvo ir lenkų karininkai.

Reikia pažymėti, kad V.Juščenka vykdė strateginę politiką Lenkijos atžvilgiu. Jam būnant Ukrainos prezidentu su L.Kaczynskiu buvo pasirašytas abiejų šalių bendradarbiavimo planas 2009-2010 metams.

Ukrainai buvo labai svarbu, kad prezidentu esant L.Kaczynskiui Lenkija rėmė Ukrainą šiai derantis su Briuseliu dėl asociacijos sutarties, laisvosios prekybos zonos, bevizio režimo ir kitų dalykų.

Dabar daugelis ukrainiečių ekspertų sutaria, kad po naujojo Lenkijos prezidento išrinkimo ir pasikeitus Ukrainos vadovybei abiejų šalių santykiai pakis.

“Naujoji Ukrainos valdžia faktiškai Lenkijos nepastebi, nieko nesitiki iš bendradarbiavimo su ja. Vis labiau remiasi Briuseliu, ir daugiau dėmesio skirs Vokietijai, negu Lenkijai” , – įsitikinęs Euroatlantinio bendradarbiavimo instituto politikos apžvalgininkas Volodymyras Horbačas.

B.Komorowskio vizitas į Ukrainą nepanašus į politinį, nors ir gali sietis su politiniais uždaviniais. Savo pirmojo vizito į Ukrainą naujasis Lenkijos prezidentas vyksta ne į Kijevą, o į rytų Ukrainoje esantį Charkovą dalyvauti memorialiniuose renginiuose, skirtuose Katynės žudynių 70-mečiui.

1939 metų rudenį Sovietų Sąjungos teritorijoje buvo internuota 14 tūks. lenkų karininkų. 1943 metų balandžio 13 dieną bendrus kapus Katynės miške netoli Smolensko aptiko Sovietų Sąjungos teritoriją užėmę vokiečiai ir apie šį šiurpų radinį Vokietijos vyriausybė paskelbė visam pasauliui. Visi buvusios SSRS vadovai norėjo Katynės žudynes priskirti vokiečiams, nes nužudyti lenkai buvo nušauti iš vokiškų ginklų vokiškais šoviniais.

“Katynės byla” apie 1940 metais sovietinio NKVD sušaudytus tūkstančius lenkų karo belaisvių daugybę metų kenkė Lenkijos ir Rusijos santykius. Balandžio pabaigoje Rusijos archyvas šalies prezidento įsaku savo tinklalapyje paskelbė dokumentų pavyzdžius apie sušaudytus lenkus.

Šių metų gegužę Rusija perdavė Lenkijai 67 tomus su Katynės žudynėmis susijusios baudžiamosios bylos Nr.159 dokumentų. Anksčiau Rusija buvo pateikusi Lenkijai tik archyvinius duomenis.