Spalio mėnesio kino repertuaras supažindins su pirmuoju rimtu “Oskaro” nominacijų lyderiu, užpils aštriomis emocijomis, juokins, stebins, gundys, kvies į romantiškus pasimatymus ir parodys tai, ką sunku įsivaizduoti.

Žmonės nori jungtis prie interneto, bendrauti ir patikrinti, ką veikia jų draugai. 2004 m. genialus Harvardo universiteto studentas Markas Zuckerbergas šiam tikslui atidarė socialinį tinklą “Facebook”, kuriuo šiandien naudojasi milijonai piliečių, o idėjos autoriaus banko sąskaitoje vartosi milijardai. Jis karštligiškai priešinosi ir nenorėjo, kad kas nors sukurtų filmą dar jam gyvam esant, nes dėl apsėdusio godumo ir lengvų pinigų jaunuolis išdavė geriausius draugus ir partnerius. Elitinio režisieriaus Davido Fincherio (“Keista Bendžamino Batono istorija”, “Kovos klubas”, “Septyni”) tikro gyvenimo įvykius interpretuojanti drama “Socialinis tinklas” jau dabar vadinama pačiu rimčiausiu artėjančios “Oskarų” puotos favoritu.

"Veido" archyvas

“Socialinis tinklas”

Holivudo studija “Sony” surengė išankstinių peržiūrų seriją ir neprašovė. Įtakingiausių leidinių kritikai ir skaitomiausių tinklaraščių autoriai nesikuklindami giria protingąjį filmą apie “Facebook”. Jie pabrėžia aktorių Jesse Eisenbergo, Andrew Garfieldo, popdainininko Justino Timberlake’o užkrečiamą vaidybą, “Zodiakui” prilygstančią galingą režisūrą ir puikų Aarono Sorkino scenarijų. Taigi “Socialinį tinklą” būtinai reikia pamatyti.

Akivaizdu, kad artimiausiu metu sulauksime dar daugiau biografinių ir išgalvotų filmų apie internetinio bendravimo stebuklus. Šiemet jie įsiveržė į Kanų, Venecijos ir San Sebastiano kino festivalių programas. Tikriausiai nevertėjo į Lietuvą vežti prieštaringai įvertinto japonų režisieriaus Hideo Nakatos psichologinio siaubo trilerio “Čiatas”. Kanuose jis pripildė sales ir sukėlė chaosą, tačiau jau po pirmojo seanso pasklido nepalankios nuomonės. Spalvingas stilius ir laki internetinio gyvenimo fantazija lengvai įkaitina vaizduotę, tačiau nutiražuoti siužeto elementai filmą paverčia nuspėjamu, neįdomiu ir tik gerai atrodančiu niekalu.

Pelėdos ir niekšai

Vaikiškų pinigų krepšelį šį mėnesį dalysis du skirtingi šeimyniniai filmai. Iš jų nesunku išrinkti garantuotą čempioną. Dar vasarą animacinė veiksmo komedija “Bjaurusis Aš” apie išradingiausių niekdarių mūšį užkariavo JAV kino teatrus ir kantriai laukė, kol Lietuvoje finansinius reikalus susitvarkys “Žaislų istorija 3″, “Šrekas. Ilgai ir laimingai” bei “Katės ir šunys 2″. Lietuviškas dubliažas, trimačių efektų atrakcionai, mielos išvaizdos šarmingi personažai ir holivudinis pamokslas (net superblogas žmogutis turi didelę širdį) neleis nuobodžiauti, o žiūrovus linksmins su “Madagaskaro” pingvinais lyginami kenkėjai geltonieji pakalikai.

"Veido" archyvas

“Bjaurusis Aš”

Zacko Snyderio režisuota animacinių nuotykių fantazija “Pelėdų karalystės sargai” aplenks konkurentą pribloškiančiu vizualumu, tačiau pralaimės dvikovą dėl lietuviško kranksėjimo stygiaus. Kad ir koks gražus būtum ir kokio tobulumo avatariškus 3D efektus nupieštum, Lietuvos rinkoje vaikišką auditoriją galėsi suvilioti tik tautiškai kalbančiais knygelių herojais. Priešingu atveju didelė dalis žiūrovų tiesiog ignoruos filmą apie narsiąsias pelėdas, nors ir kaip tai būtų neteisinga.

Režisieriaus reputacija ir krepšinio rinktinės trenerių dar galingiau išreklamuota istorinio epo “300″ svarba privilios vyresnius svajotojus, tačiau jų nupirkti bilietai geriausiu atveju užtikrins tik 300 tūkst. Lt pajamas.

Po smėliu

Dar du festivaliuose pašventinti filmai idealiai suderina originalias idėjas, aktorių vaidybą, žiūrovams aštrias emocijas ir adrenaliną pumpuojantį veiksmą. Po pasaulinės premjeros Sandanse psichologinis trileris “Palaidotas gyvas” mėgavosi karališku priėmimu Toronte ir pagirtinai kovojo dėl žiūrovų simpatijų San Sebastiane.

Nežinomas ispanų režisierius Ricardo Cortesas priėmė teisingą sprendimą užkalti mediniame karste vienintelį bebaimį aktorių Ryaną Reynoldsą, atsisakyti holivudiniams filmams būdingų tradicijų, negaišti laiko nereikalingiems prisiminimams ar paaiškinimams (kaip vairuotojas Irake pateko į nepavydėtiną padėtį), palikti kitų veikėjų emocijas už kadro (mes girdime tik jų balsus per senkantį mobilųjį telefoną) ir sukoncentruoti įvykius tik į 90 realaus laiko minučių. Neįtikėtinai nervus kutenantis ir hiperrealistinis trileris gąsdina riboto dydžio uždarų patalpų klaustrofobija, nesuvokiamu teroru, su kiekviena minute didėjančia paranoja.

Apetitą blankiems, nuolat pasikartojantiems holivudiniams vaidmenims praradęs Benas Affleckas pradėjo sau rašyti pats ir atsiskleidė iš naujo. Jis nesitaikė Venecijoje ganyti auksinių liūtų, bet įsitikino, kad net pabėgiojimas lagūnoje už konkurso narvo gali duoti naudos. Trileris apie gangsterius “Miestas”  susidraugavo su kritikais ir priminė visiems, kad B.Affleckas turi režisieriaus talentą, moka užvesti aktorius ir jaučia kino kalbą. 2008 m. sausį rodyta “Dingusioji” sudomino 6 tūkst. Lietuvos žiūrovų, tačiau nauja kriminalinio romano ekranizacija apie ambicingus Bostono bankų vagis, juos persekiojančius FTB agentus ir jausmus sužadinančią liudininkę verta gausesnio lankomumo.

"Veido" archyvas

“Miestas”

Komiškesni ir kvailesni policininkai vagišius gaudys komedijoje “Rezerviniai farai”, kurią mūsų platintojai savanoriškai nurašė į nuostolius. Liepą į JAV kino teatrus išbėgęs filmas sėkmingai karaliauja internetinio piratavimo maratone, tad paauglius prisivilioti prie bilietų kasų bus trigubai sudėtingiau (daugelį pasaulio šalių finansiniais rezultatais nustebinęs “Karatė vaikis” pas mus įstengė surinkti vos 50 tūkst. Lt). Juolab kriminalinius trilerius parodijuojanti komedija nežiba išradingumu, naudojasi idiotiškais pokštais ir gelbėjasi patraukliais blogiukų portretais.

"Veido" archyvas

“Rezerviniai farai”

O kino platinimo kompanija “Acme” toliau stebina literatūriniu išradingumu angliškus pavadinimus laisvai versdama į lietuvių kalbą. Šmaikščiai pakrikštytas komiškas veiksmo trileris “Rizikinga erzinti diedukus” (RED) iš karto ragina šypsotis ir tikėtis linksmos susišaudymų fiestos. Diedukais krikštijami tarnybą užbaigę, per daug žinantys ir vis dar pavojingi CŽV agentai, kuriuos sumanė užčiaupti sąmokslo teorijas skaldanti JAV vyriausybė.

Meilės beieškant

Pagal fenomenalaus populiarumo Elizabeth Gilbert autobiografinę knygą sukurta romantinė drama “Valgyk, melskis, mylėk” į Lietuvą vėluoja du mėnesius. Bet moteriškam filmui tai neturėtų padaryti neigiamos įtakos. Kad ir ką bambėtų piktai nusiteikę kritikai, po šio romantiško filmo norisi užsukti į gero maisto restoraną, keliauti į egzotiškus kraštus ir susitikinėti su žmonėmis.

"Veido" archyvas

“Valgyk, melskis, mylėk”

San Sebastiano kino festivalyje už gyvenimo ir karjeros nuopelnus “Donostia” apdovanojimu pagerbta Julia Roberts lyg ir nieko ypatingo nenuveikia, nors rodosi beveik kiekvienoje šio filmo scenoje. Daug įdomiau stebėti jos asistentus Richardą Jenkinsą ir ypač finalinį pusvalandį praturtinantį Javierą Bardemą. Moteriška biblija vadinamo kūrinio skaitytojos dar kartą įsitikins, kad filmas – tai ne knyga, tačiau scenarijų rašiusio režisieriaus Ryano Murphy draugiškas bendravimas su E.Gilbert padėjo sužinoti dar daugiau jos asmeninio gyvenimo faktų, kurie net nepaminėti knygos puslapiuose.

Kitame filme, romantinėje komedijoje “Nepageidaujami genai”, gražios, seksualios ir geidžiamos moters vaidmenis kartojanti Jennifer Aniston užsigeidžia susilaukti kūdikio ir ieško geriausio pasaulyje tėčio. Mes juk puikiai prisimename, kad šitą filmą jau matėme pavasarį ir tada jis vadinosi “Atsarginis planas”, o apvalėjančiu balioniniu pilvuku tada džiaugėsi Jennifer Lopez. Nespėjo prabėgti penki mėnesiai, ir vėl gauname tinkamai neišnešiotą filmą dvynį su minimaliais pakeitimais ir kitokiomis komplikacijomis. Kam gali rūpėti šis pamestinukas?

Pavojingo meilės trikampio formules sprendžianti drama “Stounas” prieš mėnesį debiutavo Toronto kino festivalyje, tačiau neįtikino žiūrovų. Reklaminiam filmo anonsui taip pat trūksta intrigos, o bandymas gelbėtis garsiais vardais (Robertas De Niro + Milla Jovovich + Edwardas Nortonas) retai duoda apčiuopiamos naudos. Siužeto paslaptis lengva išnarplioti net nepradėjus žiūrėti, todėl filmo reikalingumas Lietuvos repertuarui atrodo abejotinas.

"Veido" archyvas

“Stounas”

Atsisveikinimas su ginklais

Pagaliau liguista pjūklomanija išjungs krauju aptaškytus variklius. Septynerius metus mus terorizavęs kultinis siaubo trileris “Pjūklas 3D: spąstai atgyja” išradingai nukankins ir sadistiškai supjaustys paskutines savo aukas. Sočiai užsidirbę autoriai pasijuto išsisėmę ir nusprendė sudėti taškus, bet paskutinę seriją apkaišiojo kūnų niokojimo karusėlėmis trimačiu režimu.

Tikroji sensacingo sustojimo priežastis – netgi labiausiai ištvirkusiems, baimės pasiilgusiems ir 30 mln. DVD rinkinių išpirkusiems fanams atsibodo vienodi kankinimų “pornoviražai”. Įspūdingiausią pardavimo piką serialas pasiekė antruoju ir trečiuoju filmu, kurie supjaustė po daugiau nei 150 mln. JAV dolerių. Tačiau po to “Pjūklo” apsukos sulėtėjo ir šeštasis atrakcionas pasisavino mažiausią sumą (61 mln. dolerių).

Tvarkaraštis

Spalio 1 d.

• “Pelėdų karalystės sargai”

• “Rezerviniai farai”

• “Palaidotas gyvas”

Spalio 8 d.

• “Valgyk, melskis, mylėk”

• “Čiatas”

• “Stounas”

Spalio 15 d.

• “Bjaurusis Aš”

• “Miestas”

• “Rizikinga erzinti diedukus”

Spalio 22 d.

• “Socialinis tinklas”

Spalio 29 d.

• “Pjūklas 3D: spąstai atgyja”

• “Nepageidaujami genai”