Po visiškai, nepaisant smaugiančio viešųjų finansų stygiaus, nereformuoto ir nesumažinto Lietuvos viešojo sektoriaus, kuriame nemaža dalis dinderį mušančių valdininkų tėra nedidelė smulkmena, palyginti su senovine, išpūsta ir efektyvumą vis labiau prarandančia švietimo, sveikatos apsaugos sistema, – kita didžiausia Lietuvos problema yra niekieno nekontroliuojama, menkai tikrinama ir pagal savas taisykles gyvenanti Lietuvos savivaldos sistema.

Lietuvoje apskritai patiriame problemų dėl neefektyvaus kontroliuojančių ir kaltuosius baudžiančių institucijų darbo – keliais pirštais galime suskaičiuoti dėl valstybės lėšų iššvaistymo ar kyšininkavimo baustus valdininkus, praktiškai nebaudžiama klesti kontrabandos karalystė. Tačiau centrinė šalies valdžia vis tiek yra budresnė – jai ir žiniasklaida reiklesnė, ir specialiųjų tarnybų būvis fiziškai arčiau jaučiamas. Galų gale dar yra visada prie ko prikibti randanti Valstybės kontrolė – o šioji turi teisę tikrinti tik valstybės įstaigas, savivaldybių kontrolę palikdama… pačioms savivaldybėms, tiksliau, jų kontroliuojamoms savivaldybių audito įstaigoms. Įdomi schema, tiesa? Mokesčius renkančios, daugybę įstaigų kontroliuojančios savivaldybės, per metus išleidžiančios po kelis milijardus litų biudžeto pajamų, veikia kaip valstybė valstybėje.

Kalbantis su valstybės valdymo reformų entuziazmo vis dar neprarandančiais dabartinės Vyriausybės specialistais, visi dūsauja dėl to paties: sostinėje bent jau įmanoma suskaičiuoti ir įvertinti valstybės valdymo ūkį, o savivaldos lygmeniu – visiškas liūnas: nei ten pristeigtų, iš biudžeto išlaikomų įstaigų įmanoma suskaičiuoti, nei vykdomų programų patikrinti.

Visko tiek daug ir viskas taip painu, kad galų jau niekas nebeatsirenka. Štai jums ir puiki terpė “otkatų”, giminių biznio reikalų tvarkymo dvareliams, leidimų išdavimo reikaliukams. Įvairios verslininkų apklausos liudija, kad dažniausiai kyšio jų reikalauja būtent savivaldos lygmens valdininkai. Štai neseniai Pramonininkų konfederacija apklausė savo narius, kurie pasidžiaugė per sunkmetį išskaidrėjusia Valstybinės mokesčių inspekcijos sistema ir apgailestavo dėl dar labiau užtemusių savivaldybių koridorių užkaborių.

Jei tai, ką matome pastaruoju metu, yra iš tiesų geriau dirbti pradėjusių Lietuvos specialiųjų tarnybų rezultatas, ateityje turėtume išvysti dar ne vieną antrankiais pažabotą Lietuvos miestų ir miestelių merą.