Lietuviai, palyginti su senos demokratijos šalių gyventojais, kur kas dažniau skundžiasi Europos Žmogaus Teisių Teismui Stasbūre, sako Vyriausybės atstovė Teisme Elvyra Baltutytė.

Anot jos, didžiosios dalies skundų pobūdis bendras visoms valstybėms – dažniausiai skundžiamasi dėl per ilgo bylų nagrinėjimo.

Penktadienį problemos dėl Teismo sprendimų prieš Lietuvą vykdymo buvo aptartos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

“Mes išsiskiriam tuo, kad žmonės apskritai daug rašo. Esam ne pirmieji, gal kokie penktieji Europoj, bet apie 90 proc. skundų iš karto atmeta Teismas, nes jie neatitinka kriterijų”, – po specialaus komiteto posėdžio žiniasklaidai sakė E.Baltutytė.

“Mane visada stebina, kad kai kurių didelių valstybių žmonės, kaip Vokietijos, santykinai mažai žmonių kreipiasi į EŽTT – ne absoliučiais skaičiais, jei lygintume, bet santykinai. Ką tai rodo – gal, kad jie labiau pasitiki savo teisine sistema, ir gal kad jų teisės labiau apginamos jų valstybėse”, – kalbėjo Vyriausybės atstovė EŽTT.

Tuo tarpu skundų problematika – bendra visoms valstybėms, tvirtino E.Baltutytė. “Mes tikrai neišsiskiriam, kaip ir daugelyje kitų valstybių, turime problemų dėl ilgų procesų. Visos valstybės turi tokių problemų, net pats EŽTT ilgai nagrinėja bylas”, – sakė Vyriausybės atstovė.

Posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas pripažino, kad bylos užsitęsia, tačiau tvirtino, jog skirtingais atvejais dėl to gali būti kalta tiek kaltinančioji pusė, užtrunkanti su ekspertizėmis, tiek ir patys kaltinamieji, procesą stabdydami skundais dėl kiekvieno procesinio veiksmo.

“Labai daug ir gana objektyvių priežasčių. Iš dalies tai ir pačios valstybės problema. Puikiai žinome, kokia situacija dėl ekspertizių. Kartais pačios šalys suinteresuotos laukti senaties termino. Keliama problema šiuo metu dėl baudžiamojo proceso apskundimo tvarkos, kai galima skųsti kiekvieną epizodo veiksmą, tad daugiaepizodinėje byloje, kai kiekvienas pradeda skųsti kiekvieną proceso veiksmą, nėra kada dirbti, nes byla keliauja iš teismo į teismą”, – sakė prokuroras.

Vyriausybhės atstovės EŽTT pateiktais duomenimis, iš viso Strasbūro teismas yra atmetęs apie 2500 tūkst. skundų prieš Lietuvą ir apie 60 bylų pažeidimai buvo nustatyti.

Kaip vieną problematiškų atvejų, kuomet Lietuva nevykdo EŽTT įpareigojimų, E.Baltutytė minėjo pareiškėjo L. laimėtą bylą prieš Lietuvą dėl lyties keitimo.

2007 metų rugsėjo 11 dieną Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad Lietuvos valstybė pažeidė pareiškėjo L. teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir įpareigojo Lietuvą per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti įstatymą reguliuojantį lyties keitimo tvarką ir sąlygas.

Sprendime buvo nurodyta, kad jeigu per tris mėnesius toks įstatymas negalėtų būti priimtas, valstybė turės išmokėti pareiškėjui 40 tūkst. eurų (138 tūkst. litų) materialinei žalai atlyginti.

Lietuva pasirinko alternatyvą sumokėti pinigus, tačiau teisinė spraga Lietuvos teisės aktuose liko, todėl galimi pakartotiniai Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai.

Lietuva bylą Strasbūro teisme pralaimėjo, nes Civilinis kodeksas numato, kad “nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį”, o “lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai”. Tačiau tokie įstatymai nepriimti.