Seime niekaip nepavyksta paskutiniu balsavimu apsispręsti dėl dvigubos pilietybės galimybę išplečiančio naujos redakcijos Pilietybės įstatymo, kurio kritikai jį sako esant antikonstituciniu.

Balsavimas dėl įstatymo priėmimo buvo numatytas antradienio plenariniame posėdyje, tačiau seniūnų sueigoje jis iš darbotvarkės išbrauktas, nes į užsienio komandiruotes išvykstanti prezidentė norėjo turėti pakankamai laiko į jį įsigilinti.

“Kadangi kyla klausimų dėl konstituciškumo, prezidentei reikėtų laiko įsigilinti ir išstudijuoti projektą. Prezidentė negali nuspręsti pasirašyti įstatymą jo neišstudijavusi”, – BNS antradienį sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Seniūnų sueigos narys Algimantas Salamakinas BNS sakė, kad balsavimas dėl Pilietybės įstatymo priėmimo Seime vyks jau po dviejų savaičių pertraukos, kurios metu komitetai svarsto biudžeto projektą. Į plenarinių posėdžių salę įstatymo projektas priėmimo stadijai turėtų grįžti lapkričio 4 dieną.

Prezidentė trečiadienį išvyksta vienos dienos vizito į Baltarusiją. Vėliau, penktadienį, D.Grybauskaitė išskris į Kiniją, o iš ten kitą savaitę vyks tiesiai į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Į Lietuvą prezidentė po vizitų planuoja grįžti tik spalio 29 dieną.

Prezidentė D.Grybauskaitė dvigubos pilietybės atvejus išplečiantį įstatymą sako pasirašysianti tik tuo atveju, jei įsitikins, kad jis neprieštarauja Konstitucijai.

“Jis dar ne iki galo yra išdiskutuotas, atskiros dalys balsuotos. Turėčiau matyti visą paketą, žiūrėsiu jo konstituciškumą ir tik tada spręsiu”, – šeštadienį žurnalistams Kaune sakė prezidentė.

Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime svarstoma jau antrus metus ir 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos – jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę, taip pat ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.

Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.