Lenkijos griežtesnį toną Lietuvos atžvilgiu lemia pasikeitusi Varšuvos užsienio politikos strategija ir ekonominiai interesai, bet pretekstą žodžių karui tarp kaimynų duoda ir Lietuva, nevykdanti pažadų dėl kai kurių teisių lenkų tautinei mažumai, mano Lietuvos politologai.

“Svarbiausia yra besikeičianti strategija, ekonominiai interesai. Bet kai pats esi neteisus, kad ir smulkmenose, netenki moralinio pagrindo priekaištauti”, – BNS sakė politikos ekspertas, istorikas Antanas Kulakauskas.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos politikai apsikeitė abipusiais kaltinimais. Vilnius nepagrįstais vadina Varšuvos priekaištus dėl lenkų tautinės mažumos padėties ir sąlygų naftos koncerno “PKN Orlen” investicijoms.

“Po prezidento Lecho Kaczynskio žūties ir naujojo prezidento Bronislawo Komorowskio išrinkimo valdžios koncentracija vienos partijos pusėje yra žymiai didesnė, ir nebeliko balansuojančios situacijos, kuri Lietuvai buvo pakankamai palanki. L.Kaczynskis su Lietuva bendravo pakankamai draugiškai”, – BNS sakė politologas Tomas Janeliūnas, kalbėdamas apie Piliečių platformos partijos įsitvirtinimą valdžioje.

Ekspertai pažymi, kad priekaištai, kuriuos pastaruoju metu aštriai išsakė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), nėra visiškai nauji.

“Tai nėra perkūnas iš giedro dangaus – tokios tendencijos Lenkijoje aiškėjo. Anksčiau ją atsvėrė prezidentas L.Kaczynskis, kuris laikėsi kitokios strateginės linijos Rytų politikoje – kai jo neliko, pragmatiška Lenkijos politika pradėjo dominuoti”, – kalbėjo A.Kulakauskas.

Mokslininkas pažymėjo, kad lenkų reikalavimas leisti pavardes dokumentuose rašyti lenkiškai, naudojant tokias raides kaip w, kurios nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, nėra strateginis klausimas, tačiau duoda pagrindą Lenkijos priekaištams.

“Reikia pripažinti, kad Lietuva nerealizavo visų savo pažadų Lenkijai. Tai, kas strateginiu požiūriu yra smulkmenos, vis dėlto suteikia pretekstą kaltinti. Trūksta sveiko proto ir racionalumo smulkiuose dalykuose. Kartais ir šapelis apverčia vežimą”, – sakė A.Kulakauskas.

Istorikas taip pat kritikavo kai kurių lietuvių požiūrį į Vilniaus krašto gyventojus ir vis pabrėžiamą jų skirtumą nuo kitų lenkų, akcentuojant anksčiau vykdytą krašto gyventojų polonizaciją.

“Kad ir kokios kilmės ta mažuma būtų – ar sulenkėję lietuviai, ar atvažiavę baltarusiai – turime pripažinti žmogaus teisę laikyti save tuo, kuo nori tautine prasme”, – sakė A.Kulakauskas.

Lietuvos Seimas šiemet atmetė projektą liberalizuoti asmenvardžių rašybą, nors tokį pasiūlymą remia prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Andrius Kubilius. Kritikai sako, kad jis pažeistų šalies Konstituciją, kuri numato, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.

Abu BNS kalbinti politikos ekspertai pabrėžė, kad po Smolensko tragedijos Lenkijos politikos elito požiūris į santykius su Rytų kaimynėmis pasikeitė ir matomas akivaizdus suartėjimas su Rusija.

“Nerimą keliantis ženklas yra tai, kad Rusija skirsto ES valstybes į atskiras kategorijas. Lenkija Rusijai dabar yra aukščiausioje kategorijoje greta su Vokietija, Prancūzija ar Italija, tačiau ne Lietuva”, – sakė T.Janeliūnas.

Tiek A.Kulakauskas, tiek T.Janeliūnas taip pat pabrėžė, kad Lenkijos toną lemia ir interesas ginti į naftos perdirbimo bendrovę Mažeikiuose investavusio koncerno “PKN Orlen” interesus.

Kai kurie politikai ir diplomatai lenkų interesus naftos perdirbimo bendrovėje laiko svarbiausia pasikeitusio tono priežastimi.

“Kai kurie Lietuvos politikai ir diplomatai Lenkijos spaudimą sieja su lenkų valdoma “Mažeikių nafta”. Kalbama, kad sprendimas parduoti “Mažeikių naftą” jau priimtas, liko tik surasti pirkėją, kuris sumokėtų tiek, kad gamyklą valdančio lenkų koncerno “PKN Orlen” nuostoliai būtų mažiausi. Tačiau prieš tai reikia kaip nors pakelti “Mažeikių naftos” vertę. Vienintelė priemonė tam pasiekti – gauti iš Lietuvos Vyriausybės tam tikrų lengvatų (pavyzdžiui, prisijungti “Klaipėdos naftą”)”, – neseniai komentarų skiltyje rašė dienraštis “Vilniaus diena”.

Lietuvos premjeras A.Kubilius Lenkijos politikų kaltinimus Lietuvai yra pavadinęs “Lenkijos vidaus politikos atspindžiais”. Lenkijoje lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyks vietos valdžios rinkimai, kuriuos apžvalgininkai laiko rimčiausiu išbandymu premjero Donaldo Tusko Piliečių platformos partijai prieš 2011 metų parlamento rinkimus.

Lietuvos pareigūnai, atremdami lenkų kaltinimus, sako, kad švietimo ir kultūros srityse lenkų tautinei mažumai yra sudaromos geriausios sąlygos, lyginant su kitomis valstybėmis. Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių, daugiausia Rytų Lietuvoje. Tai didžiausia tautinė mažuma šalyje.

Lietuvos Vyriausybė taip pat tikina siūlanti palankesnius geležinkelių tarifus naftos perdirbimo gamyklai, tačiau akcentuoja, kad dėl pasikeitusių aplinkybių mažesnius pelnus uždirba visos panašios gamyklos Europoje.