Kitą savaitę pasaulyje bus minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Lietuva per pastaruosius dešimt metų pasiekė iš esmės tokių pačių puikių neišnešiotų naujagimių slaugos ir išgyvenamumo rezultatų, kokiais giriasi ir Vakarų Europos valstybės. Beje, tai viena iš retų sričių, kur Lietuva gali girtis ir lygintis su išsivysčiusiu pasauliu.

Kaip teigia Vilniaus universiteto vaikų ligoninės (VUVL) Neonatologijos centro vadovė Nijolė Drazdienė, pavyzdžiui, 1993 m. išgyvendavo tik 12 proc. pačių mažiausių (tai yra sveriančių vos 500–999 g) neišnešiotų naujagimių, o 2008 m. pačių mažiausių neišnešiotukų išgyvenamumo procentas pasiekė jau 70,8 proc. Tuo tarpu neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 1000–1500 g išgyvenamumo procentas nuo 43 proc. (1993 m.) pakilo net iki 93 proc. (2008 m.).

Neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, pasak doc. N.Drazdienės, geresnis visų pirma dėl pagerėjusių galimybių: atsirado biologiškai aktyvių vaistų, pirmiausia surfaktantas, kuris suleidžiamas tam, kad normaliai funkcionuotų nebrandūs neišnešiotų naujagimių plaučiai, taip pat sukomplektuota moderni kvėpavimo aparatūra, monitoriai, inkubatoriai.

Pati mažiausia pacientė, kurią išsaugojo ir išslaugė Lietuvos neonatologai – VUVL Neonatologijos centre gydyta vos 450 g svėrusi Rasa Marija. Šiandien lietuviai, kaip ir vakariečiai, jau geba išslaugyti ir vos 22–25 nėštumo savaitę gimusius neišnešiotus naujagimius.

Beje, iki 1991 m. neišnešioti naujagimiai, sveriantys mažiau nei 1 kg, iš viso buvo neapskaitomi, o jų gimimo faktas būdavo registruojamas tik jei jie išgyvendavo savaitę, jei mirdavo, būdavo rašoma, kad moteriai įvyko vėlyvas persileidimas.

Esminis skirtumas, kuris skiria Lietuvą nuo Vakarų pasaulio – finansavimas. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas vadinamasis neišnešioto naujagimio slaugos ir gydymo įkainis per mėnesį siekia tiek, kiek senos demokratijos Vakarų šalyse skiriama vienam neišnešiotam naujagimiui per dieną gydyti ir slaugyti. Paskutinį kartą finansavimas neišnešiotiems naujagimiams gydyti ir slaugyti pakeltas ministro Rimvydo Turčinsko laikais. “Mūsų centras yra pats nuostolingiausias visoje VUVL, dėl to jis iš esmės finansuojamas kitų ligoninės skyrių sąskaita. Bet daugiau rezervų taupyti nebeturime – o taupome, kiek galėdami skaičiuojame kiekvieną švirkštuką, kiekvieną zonduką, per kuriuos maitinami neišnešioti naujagimiai, taupome vaistus, mažiname skiriamų tyrimų skaičių, pagaliau, taupome specialistų sąskaita”, – apgailestavo doc. N.Drazdienė. Neonatologijos centro vadovės nuomone, jei Sveikatos apsaugos ministerija bent keliasdešimt procentų padidintų finansavimo įkainį neišnešiotiems naujagimiams gydyti ir slaugyti, pasiektume dar geresnių gydymo ir slaugos rezultatų.

Beje, ne tik valstybė, bet ir privatūs rėmėjai neskuba finansiškai remti neišnešiotų naujagimių slaugymo ir gydymo, kol patys susilaukia neišnešioto kūdikio. “Lietuvoje daugiausia paramos skiriama krepšiniui. Žinoma, tai labai svarbu mūsų šaliai reprezentuoti, bet juk iš tų mažučių neišnešiotukų galbūt išaugs būsimi krepšininkai”, –  jautriai pokalbį baigė doc. N.Drazdienė.