Praėjusią savaitę Seimas, pasirinkęs pusiau nėščią apkaltą, sudavė sau didžiulį smūgį. Seimo narys Linas Karalius Seimą palieka, Aleksandras Sacharukas jame tebelieka, nors Konstitucinio Teismo nuomone, labiau nusidėjusiu derėtų laikyti būtent A.Sacharuką.

Paskelbus balsavimo rezultatus be amo liko dešimtys Seimo narių ir didžiulė dalis visuomenės. Imta svarstyti, ar po nepavykusios Seimo nario A.Sacharuko apkaltos Lietuvai gresia konstitucinė krizė. Seimo pirmininkė Irena Degutienė su teisininkais ir kolegomis visą praėjusį penktadienį tarėsi, kaip dabar elgtis su A.Sacharuku ir ar rimtai vertinti opozicijos siūlymus visam Seimui pasileisti. Nuo šių aktualijų ir pradėjome pokalbį su I.Degutiene.

I.D.: Darbiečių ir socdemų kalbos apie pirmalaikius rinkimus tėra dvigubų žaidimų žaidimas. Šiuo atveju matau labai daug klastos, ir nors ketvirtadienį reagavau labai emocingai ir maniau, kad toks Seimas nebegali dirbti, šiandien esu prieš pirmalaikius rinkimus, nes tai bus dar viena dūmų uždanga. Tam, kad įvyktų toks procesas, reikia 85 Seimo narių balsų, ir aš, stebėdama šiandieninę situaciją Seime, aiškiai matau, kad balsų nebus.

Opozicija dabar vaidina labai supratingą. Bet kodėl tokie nesupratingi opzozicijos nariai buvo ketvirtadienį, kai reikėjo balsuoti, ir balsuoti tam, kad nei L.Karalius, nei A.Sacharukas neliktų Seime. Taigi dvigubi standartai, dvigubi žaidimai ir dar labiau piktinama visuomenė.

“Veidas”: Vis dėlto Seimas pateko į pato situaciją. Tad kaip Seimo vadovybė ketina elgtis dėl priesaiką sulaužiusio A.Sacharuko darbo Seime?

I.D.: Aš bandysiu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pasiaiškinti situaciją, kuri susiklostė, kai Seimas priėmė sprendimą neatimti mandato. Norėčiau sužinoti, ar lygiaverčiai yra veiksmai, tai yra balsavimas, dalyvavimas Seimo nario veikloje, tų parlamentarų, kurie yra prisiekę ir nesulaužę Konstitucijos, ir Seimo nario A.Sacharuko.

“Veidas”: Na, bet Seimas – tai ne vien L.Karalius ir A.Sacharukas. Norėtųsi atsakymų ir į kitus svarbius klausimus. Tarkime, šią vasarą, kalbėdamasi su “Veidu”, minėjote, kad rudenį planuojama peržiūrėti mokesčius. Iki rudens pabaigos liko dvi savaitės. Ar galime tikėtis kokių nors pokyčių?

I.D.: Deja, galiu tik apgailestauti. Biudžeto projekte, kuris pateiktas Seimui, jokių mokesčių permainų nenumatyta – jie nei didės, nei mažės. Diržų veržtis jau nebėra kur. Mokesčių politika išlieka tokia, kokia ir buvo. Kiekvienam Lietuvos gyventojui aišku, kas atsitiko: ekonomikos augimas nebuvo toks, koks prognozuotas, tad negalime daryti jokių staigių judesių. Apie tai, ar 2012–2013 m. mokesčiai bus sumažinti, galėsime pasakyti kitų metų pabaigoje.

“Veidas”: Ką keisti Seimui pateiktame biudžeto projekte siūlysite Jūs?

I.D.: Tikrai nieko nesiūlysiu keisti. Puikiai suvokiu ir blaiviai vertinu šiandieninę valstybės padėtį ir jos įsipareigojimus. Džiaugiuosi dėl vieno: visiškai nebejudinsime jokių išmokų – nei atlyginimų, nei pensijų, nei socialinių išmokų.

“Veidas”: Ar Jus įtikina pranašystės papildyti biudžetą milijardu litų iš “šešėlio”, ar suprantate, kodėl nurodomas toks skaičius? Kodėl, pavyzdžiui, ne pusė, ne trys, o būtent vienas milijardas?

I.D.: Matau teigiamą tikslą – kova su korupcija ir kontrabanda. Galbūt po pusmečio ar kitų metų pabaigoje sakysime: matote, jie iš to “šešėlio” ištraukė daugiau. Gal Vyriausybė neatskleidžia visų kortų, kaip tai darys. Ir tai galbūt gerai – čia galima palyginti su kriminalistais, kurie sako išaiškinsią nusikaltimą, bet nesako, kokiais būdais. Nežinau, kaip tas milijardas buvo apskaičiuotas. Nemanau, kad tai iš oro paimtas skaičius.

“Veidas”: Ar toks optimistinis biudžeto projektas sietinas su artėjančiais rinkimais? Užsimenama, kad nevykdant pajamų surinkimo planų po pusmečio biudžetas gali būti peržiūrėtas, o ekspertai tvirtina: ir vėl gali būti taupoma.

I.D.: Nemėgstu kalbėti “iš kepurės”. Tokių teiginių, kad biudžetas bus mažinamas, negirdėjau. Ir tai jau kito pokalbio tema, kuri bus vasarą, prieš biudžeto peržiūrą – jei tokia bus. Šiemet juk nebuvo.

“Veidas”: Regis, neatsitiktinė ir minimalaus atlyginimo didinimo idėja – juk netrukus rinkimai. Tiesa, tai tik vienas darbo grupės siūlymų. Ką apie tai manote?

I.D.: Tai turi ir savų pliusų, ir minusų. Tačiau visų pirma dėl to turi būti sutarta Trišalėje taryboje, vėliau Vyriausybėje. Ir tik per pavasario sesiją, kuri prasideda kovą, Seime bus teoriškai įmanoma apie tai kalbėti.

“Veidas”: Šios valdančiosios koalicijos planai buvo labai ambicingi – net kelios didelės reformos. Tačiau įvykdyta tik viena – aukštojo mokslo reforma. O kur kitos – socialinės apsaugos, teisėsaugos reforma? Ar Jums matyti sveikatos apsaugos reformos pabaiga?

I.D.: Čia ne tie dalykai, kad “šiandien pasakiau – rytoj įvykdžiau”. Ispanijoje, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos reforma vyko 17 metų. Toks požiūris tik dar sykį parodo, kad Lietuva tebėra gili provincija. Tarkim, kalbėdama apie socialinio draudimo reformą turiu pabrėžti, kad tai fantastiškai sunkus uždavinys.

“Veidas”: Nuomonę, kad viską derėtų daryti greičiau – pateikti baigtą reformos variantą, ne kartą pareiškė prezidentė.

I.D.: Ir man norėtųsi taip pasakyti. Tačiau suvokiu, kad yra tam tikri etapai, kuriems išties reikia laiko. “Sodros” reforma įstatymų projektų pavidalu Seime gali atsidurti anksčiausiai per pavasario sesiją.

“Veidas”: Prabėgo daugiau nei du mėnesiai, kai kreipėtės į VSD vadovą ir paprašėte leisti išslaptinti garsiąsias 12 slaptųjų VSD pažymų. Kaip kreipimosi iniciatorė, ar žinote, kodėl tas procesas taip užtruko?

I.D.: Iki šios dienos jokio atsakymo nesu gavusi. Kai gausiu – atsakysiu.

“Veidas”: Grįždami prie vertybių temos norėtume priminti, kad premjeras Andrius Kubilius jūsų partijos vardu yra paskelbęs, kad “su šiais rinkimais baigiasi posovietinis laikotarpis, oligarchų ir nomenklatūros valdymo laikotarpis, cinizmo ir populizmo dominavimo šalies politikoje laikotarpis”. Vis dėlto stebint šį Seimą, koalicijos partnerių pareiškimus, buvusio jūsų partijos nario Viliaus Navicko elgesį ir partijos elgesį su juo atrodo, kad nieko panašaus neįvyko…

I.D.: Kiekvienas šiandieninę Lietuvos padėtį vertiname taip, kaip suprantame. Aš manau, kad mes dar gyvename posovietinėje Lietuvoje. Gaila, kad daugiausiai analizuojami tik politikų poelgiai. Juk mes visi čia, Lietuvoje, gyvenantys esame atsakingi už tai, kokioje valstybėje toliau gyvensime. Štai per susitikimus su politikais iš kitų Europos valstybių man tenka išgirsti jų nuomonę. Jie kritiką žeria ne mūsų politikams, o žiniasklaidai bei visuomenei ir sako: jūs – posovietinė visuomenė, jums reikia tvirtos rankos, nemokate gyventi demokratinėje valstybėje. Ir tendencijas Lietuvoje matau blogas: mes tampame vis didesne Europos provincija. Ne tvirtėjame demokratijos principais, jos plėtra, bet atvirkščiai.

Vienas pilietis neseniai yra pasakęs įdomų palyginimą ir aš dar labiau susimąsčiau. Jis pasakojo, kad kai nuvažiuoja į Baltarusiją – jam viskas aišku: panašūs žmonės, visuomenė, tik ten autokratinis valdymas, o Lietuva esą per klaidą nuėjo demokratijos keliu, ir čia reikia ieškoti visuomenės nepasitenkinimo priežasčių.

Nuolat rodome pirštu į Seimą. Man net įdomu – kodėl? Seimo nariai ne iš dangaus nukrinta. Ir tas Seimas darosi vis prastesnis. Visuomenė nori iš to Seimo išgauti vis daugiau, bet kai ateina rinkimai, išrenkami vis prastesni parlamentarai. Po to mes visi tame purve braidome ir taškomės purslais.

Beje, liūdina mane ir Lietuvos žiniasklaidos vaidmuo bei kokybė. Juk ji tą purvą varto, kilnoja. Joje taip trūksta pozityvių, gražių pavyzdžių.

“Veidas”: Tai pažerkite tų gražių pavyzdžių. Paminėkite, tarkime, penketą dabartinių valdančiųjų sprendimų, kurie žmonėms ir šaliai davė daug naudos.

I.D.: Aš jums kas – kompiuteris, robotas, kad taip iš karto atsakyčiau? Tai rimtas politinis klausimas, reikalaujantis rimto politinio atsakymo

“Veidas”: Na, bet vis tiek – kaip Jūs apibendrintumėte ligšiolinius Seimo nuveiktus darbus?

I.D.: Yra padarytų svarbių dalykų: administracinė reforma, nebeliko apskričių, institucijų sumažėjo. Baigta aukštojo mokslo reforma, pradėtos kitos reformos, nors jų rezultatų dar nėra. Užsimota kovoti su korupcija. O esminis dalykas – valstybė apsaugota nuo finansinio kracho ir biudžetas subalansuotas. Galiu pasakyti taip: daug jėgų išeikvota tiems darbams, kurie buvo visuomenei lyg ir blogi, bet valstybei – būtini.

“Veidas”: Kokią prognozuojate koalicijos ateitį ir kaip ją galėtų koreguoti artėjantys savivaldos rinkimai?

I.D.: Nereikia tapatinti savivaldos rinkimų su šiandien centrinėje valdžioje esančiais žmonėmis. Manęs klausia, ar man neatrodo, kad TS-LKD pralaimės rinkimus. Tai baisus netaktas. Darbas koalicijoje kaip vyko, taip ir vyks, nebent opozicija susiburtų. Tačiau jokių požymių ir noro tą daryti nematau. Pragmatiškai žiūrint prieš rinkimus taip elgtis ir neapsimoka. Koalicija yra tokia, kokia yra, nepakankama, bet dirbame. Kol kas manau, kad bus status idem – niekas nepasikeis.

“Veidas”: Kokią savo partijai prognozuotumėte savivaldos rinkimų baigtį?

I.D.: Šia tema nekalbu, nes nenoriu.

“Veidas”: Vis dėlto viešojoje erdvėje, artėjant biudžeto priėmimui, kai kurie dešiniųjų apžvalgininkai ir vėl aktyviai perša nuomonę apie Jus, kaip A.Kubiliaus įpėdinę.

I.D.: Nesuprantu, kiek galima apie tai diskutuoti. Nenoriu ir nesiruošiu būti ministre pirmininke.