Suvažiavimas
Krizė įveikta, valstybėje atsirado daugiau tvarkos ir padorumo, tačiau visuomenė, kamuojama nevisavertiškumo
komplekso, nenori matyti šviesios krašto ateities. Ką daryti, kad tauta atgautų tikėjimą savo jėgomis, neiškryptų
iš tiesios vakarietiškos magistralės? Šeštadienį Vilniaus kongresų rūmuose į suvažiavimą susirinkusi valdančioji
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) patvirtino programinį dokumentą, kuriuo partija prisiėmė
vedlio vaidmenį sukant naujos – vilties ir pasitikėjimo – politikos link. “Kaip partija turime sau pasakyti:
“Suvaldėme krizę, sukursime ir Lietuvos sėkmę”, – iš suvažiavimo tribūnos ragino TS-LKD lyderis premjeras Andrius
Kubilius.
“Lietuvos žinios” rašo:
Apžvelgdamas dvejų metų partijos buvimo valdžioje rezultatus premjeras pirmiausia džiaugėsi gerėjančiais
ekonomikos rodikliais. Pasak A.Kubiliaus, “krizės duobė jau yra už mūsų”, tačiau dar reikės laiko, kol tai pajus
krašto gyventojai. “Šiandien galime drąsiai užduoti sau klausimus ir nesigėdydami į juos atsakyti. Ar mes
įgyvendinome teisingą krizės įveikimo politiką? Iš esmės – taip. Ar opozicija mums padėjo? Ne. Ar žmoniškai
padėkojome žmonėms už tai, kad jie atlaikė ir išgyveno šį sunkmetį? Dar ne. Ar turime nulenkti prieš juos galvas?
Taip. Ar turime jų atsiprašyti už visas valdžias, nepadariusias to, ką turėjo padaryti? Taip”, – emocingai
kalbėjo konservatorių lyderis. Jis pripažino, kad kai kurie sprendimai, nors ir buvo būtini, atsiliepė partijos
populiarumui. “Deficito mažėjimas ir reitingų mažėjimas yra susiję dydžiai. Tačiau raginu nebijoti rinkėjų
įvertinimo. Tikiu, kad politikų atsakomybė, o ne reitingai, iškovoti šokių aikštelėse, ilgainiui lems rinkėjų
apsisprendimą”, – ramino A.Kubilius. Anot jo, konservatoriai įrodė, kad valstybė gali užtikrinti teisingumą ir
tarnauti paprastiems žmonėms, o ne atskiriems oligarchams ar įtakingoms interesų grupėms. “Valstybėje atsiranda
vis daugiau tvarkos ir padorumo”, – teigė premjeras. Tačiau, A.Kubiliaus nuomone, ne mažiau svarbu bus pasiekti
persilaužimą “visuomenės būsenoje ir savijautoje, kurioje šiandien vyrauja nepasitikėjimo savimi, tarpusavio
nepasitikėjimo ir nepasitikėjimo ateitimi nuotaikos”.
Dalydamasis premjero optimizmu dėl įveiktos krizės TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas europarlamentaras
Vytautas Landsbergis ragino matyti platesnį nei tik savo karšto kontekstą. “Jeigu mūsų spauda būtų labiau
europietiška, o ne provinciali, matytume analizes, kas vyksta Europos Sąjungoje ir kaip kapanojasi, kaip
gelbstimi Europos vargšai – Graikija, Airija, Vengrija, Latvija. Dar eilės laukia tyliai drebėdama Italija. Bet
tame sąraše nėra Lietuvos. Lietuva neskandina, o pati kovoja su problema”, – teigė profesorius. Pasak
V.Landsbergio, tiek mūsų kraštą, tiek visą Europą kamuoja moralinė krizė ir elgesio skurdas. Todėl vertybinė
ideologija yra apvaizda, kurią reikia branginti ir saugoti. “Esame politinė jėga, gal net vienintelė, kuri
galvoja ne apie valdžios perskirstymą ar atsigriebimą. Tai nėra mūsų elgesys. Įžvalga, kokios ateities norime,
kaip einame, valstybiškai labai reikalinga. Nematyti, kad kokia kita partija rūpintųsi tokiomis įžvalgomis, nors
truputį labiau ilgalaikėmis negu iki pirmadienio”, – pastebėjo V.Landsbergis. Kalbėdamas apie Seimo aktualijas
profesorius paragino frakciją palaikyti prezidentės veto Pilietybės įstatymui, kuriam trūksta “konstitucinių
vertybių”.
Anot “Lietuvos žinių”, partijos vadovų entuziazmas dėl gerėjančio gyvenimo neužkrėtė Seimo nario tautininko
Gintaro Songailos. Jo nuomone, tai – pavojinga saviapgaulė. Prieš gerą mėnesį G.Songaila buvo pateikęs siūlymų,
kaip, jo nuomone, reikėtų reformuoti šiuo metu vykdomą ekonominę politiką.
Pagrindiniame suvažiavimui patvirtintame dokumente “TS-LKD veikla: iššūkiai, problemos ir perspektyvos”
analizuojamas pastarųjų dvejų metų partijos nueitas kelias vertybiniu požiūriu, nagrinėjamos padarytos klaidos,
atsikertama į viešoje erdvėje reiškiamus priekaištus ir kalbama apie būsimus iššūkius. Taip pat patvirtinta
savivaldybių tarybų rinkimų programa “Mūsų namai”.
“Lietuvos rytas” praneša:
Svarbiausios valdančiosios partijos suvažiavime jos vedliai dar kartą paskelbė, kad konservatoriai – vienintelė
tikra šalies partija, kurią myli pats Dievas, o rinkėjai būtinai pamils per rinkimus.
Forume buvo priimtas partijos tapatybės manifestas ir pristatytos savivaldos rinkimų programos gairės.
Taip pat paaiškėjo, kad A.Kubiliui dar pavyksta išlaikyti vadžias savo rankose, nors partijoje kelia galvą ir
opozicija.
Sostinės Kongresų rūmuose užvakar vykusio konservatorių suvažiavimo išvakarėse A.Kubilius ir jo šalininkai
stengėsi apsidrausti net nuo menkiausių netikėtumų.
Tai atsispindėjo ir sterilioje darbotvarkėje.
Į programą nebuvo įtrauktas partijos įstatų pataisų paketas.
Kai kurių pataisų, pavyzdžiui, numatančių didesnį Politikos komiteto vaidmenį, pageidavo ir pats šio komiteto
vadovas Vytautas Landsbergis.
Bet vadovybė nutarė, kad aštresnės diskusijos gali sukelti pavojų partijos vienybei ir įvaizdžiui.
Būtent dėl to darbotvarkėje neatsirado vietos ir vieno pagrindinių partijos maištininkų, Tautininkų frakcijos
lyderio Gintaro Songailos siūlymams.
“Lietuvos ryto” teigimu, užkulisiuose taip pat vyko kova dėl pagrindinio suvažiavimo dokumento – partijos
tapatybės manifesto.
Iš pradžių A.Kubilius partijos prezidiumui buvo pateikęs jo paties ir patarėjų parašytą keliolikos puslapių
tekstą, kupiną šūkių apie „sėkmės Lietuvą” bei tautos „savinieką”.
Šiame dokumente buvo patariama su rinkėjais nekalbėti apie problemas, o partijos vidaus kritikai išvadinti
niurgzliais ir sumaišties kėlėjais.
Tačiau maištininkai, tarp kurių buvo ir Seimo narių, sumalė šį dokumentą į miltus ir puolė rengti savo tapatybės
versijos.
Susitarti pavyko tik likus kelioms dienoms iki suvažiavimo – buvo parengtas bendras tekstas, į kurį buvo įtraukti
ir partijos opozicijos šūkiai apie „tradicines vertybes”, patriotizmą, krikščionybę.
Partijos vertybes priminė ir suvažiavimą pradėjęs A.Kubilius. Į sceną jis pakvietė grupės „Skylė” lyderius Aistę
Smilgevičiūtę ir Roką Radzevičių.
Jie atliko keletą pokario partizanų dainų.Po to kartu su delegatais meldėsi vienuolis brolis Pijus.
Pranešimą skaitęs premjeras aiškino, kad konservatoriai tebėra „Vyčio vaikai”, tęsiantys ne tik pokario
partizanų, bet ir Sąjūdžio darbą.