– Ar Vyriausybė, paskelbusi, kad kitais metais iš “šešėlio” į biudžetą ištrauks milijardą litų, turi konkretų planą, kaip tai bus daroma? Kurios institucijos ir kokiomis sumomis papildys biudžetą?

– Tokio plano nėra, bet yra aiškūs ketinimai. Pavyzdžiui, Muitinės departamentui, atsakingam už kovą su kontrabanda, bus iškelta užduotis iki kitų metų pabaigos užtikrinti, kad valstybės biudžetas papilnėtų tam tikra suma, kuri bus apskaičiuojama pagal Finansų ministerijos numatytus kriterijus. Žinoma, tuo užsiims ne vien muitinė, bet ir kitos keturios institucijos, atsakingos už kovą su “šešėliu”: Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Policijos departamentas ir Generalinė prokuratūra. Svarbiausia, jau pasiekta, kad šios tarnybos ėmė visai neblogai bendradarbiauti tarpusavyje. Tam, kad sustiprėtų su “šešėliu” kovojančių institucijų ir jų darbuotojų motyvacija, praėjusią savaitę darbo grupėje pritarėme galimybei už rimtas operacijas teikti finansinę paskatą. Paskatos bus teikiamos ne tik už didelio masto kontrabandos sulaikymą, bet ir už kitokių finansinių nusikaltimų atskleidimą. Nepamirškime, kad su šešėline ekonomika kovoja ne tik teisėsauga, bet ir darbo inspekcija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, neseniai parengusios įstatymų, skirtų kovai su nelegaliais darbo santykiais, pataisas. Dar viena vieta, kur nuolat sukasi labai dideli “šešėliniai” pinigai, – turgavietės. Svarstome galimybę įvesti turgaus prekeiviams kasos aparatus, bet, tiesą sakant, tai itin politiškai jautrus klausimas, tad kol kas jokių sprendimų priimta nėra.

– Tačiau alkoholio ir tabako kontrabanda, ypač ne didžioji, tranzitinė, o mažoji, skirta būtent vidaus vartojimui, gabenama ne tiek per muitinę, kiek per fizinę sieną. O dabar judėjimas per sieną su Baltarusija bus palengvintas.

– Nelygu ką vadinsime maža kontrabanda. Vidutinio masto vežėjai, gabenantys daugiau nei kelis blokus cigarečių, irgi dirba Lietuvos vidaus rinkai. Tad nuo šiol kontrabandos kriminalizavimo riba sumažinta iki 30 tūkst. Lt. Žinoma, didžioji tranzitinė kontrabanda per Lietuvą tikrai vežama toliau – į Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Tad dabar jau visos Europos Sąjungos mastu imta spręsti mažų tabako akcizų Rusijoje ir Baltarusijoje problemą. Šiuo metu labai intensyviai deramasi, kad abi šios valstybės taikytų didesnius akcizus, nes galiausiai jų biudžetui irgi reikalingi pinigai. Lietuva labai remia šią ES iniciatyvą, nes mes, kaip pasienio valstybė, labai stipriai jaučiame didelį akcizų skirtumo ES viduje ir pas mūsų kaimynus poveikį.