"Veido" archyvas

Prieš ketverius metus atnaujinęs sudėtį, “Intermezzo” praplėtė ir paįvairino muzikinį repertuarą

Styginių kvintetas “Intermezzo”, kuriame griežia Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) muzikantai, koncertavo ir Lietuvoje viešintiems karaliams, ir prezidentams. Atlikėjai ypač šiltai prisimena tuos pasirodymus, kai iš aukšto rango svečių sulaukė ypatingo dėmesio. Štai buvęs Kinijos vadovas Jiang Zeminas, viešėdamas Lietuvoje, pritardamas atlikėjams užtraukė “O sole mio”, o prieš metus Vilniuje vykusio tarptautinio transporto forumo “Asem” priėmimo metu Vokietijos transporto, statybos ir miestų plėtros ministras Wolfgangas Tiefensee, kolegų nuostabai, kartu su kvinteto muzikantais violončele pagriežė W.A.Mozarto Divertismentą.

“Todėl reprezentaciniams pasirodymams privalome rengtis taip pat kruopščiai, kaip ir koncertų salėse pristatomoms programoms. Visur sutinki klasikine muzika besidominčių ir ją puikiai išmanančių žmonių”, – pasakoja “Intermezzo” altininkas Henrikas Marcinkus.

Repertuare – netgi Frankas Zappa

Prieš ketvertą metų šio kvinteto sudėtis buvo atnaujinta. Į ansamblį atėjo smuikininkai Almina Statkuvienė, Vytautas Mikeliūnas ir violončelininkas Dainius Misiūnas. Iš 1993 m. susikūrusio kolektyvo sudėties tebegroja kvinteto meno vadovas violončelininkas Lionius Treikauskas ir altininkas H.Marcinkus.

Ką simfoninio orkestro muzikantams duoda galimybė koncertuoti su kameriniu ansambliu? “Pirmiausia – čia atliekame kitokį repertuarą, todėl plečiame savo akiratį kaip profesionalai”, – tvirtina H.Marcinkus.

“Simfoniniame orkestre grojam instrumentų grupėse, kuriose ne visuomet pavyksta išgirsti savo instrumento skambesį. O kvintete – niekur nepasislėpsi, kiekviena partija kaip ant delno. Tai skatina muzikantą tobulėti ir palaikyti profesionalią formą”, – priduria “Intermezzo” pirmasis smuikas A.Statkuvienė.

Repertuaras ir pasirinktų kūrinių aranžuotės – L.Treikausko rūpestis. Jis sugebėjo styginių kvintetui pritaikyti netgi Franko Zappos kūrybinį palikimą, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka vokalui ir gitarai. “Intermezzo” parengtoje versijoje nėra nei solisto balso, nei gitarų, tačiau kai Baltimorėje neseniai buvo atidengiama lietuvių dovanota F.Zappos skulptūra, per iškilmių ceremoniją skambėjo būtent L.Treikausko aranžuotės.

Kartais kvinteto nariai, pasitelkę daugiau kolegų iš LNSO, pasirodo scenoje kaip “Intermezzo” kamerinis ansamblis. Dvylika jo muzikantų praėjusią savaitę jau ketvirtą kartą šįmet viešėjo Rusijos sostinėje, kur koncertavo Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto salėje. Kartu su “Intermezzo” šiose gastrolėse koncertavo dainininkai Asta Krikščiūnaitė, Laimonas Pautienius ir Liudas Mikalauskas.

Malonūs atradimai

“Lietuvoje nedaug beliko solistų, su kuriais nesame parengę bendrų programų. Bet ypač smagu, kai pavyksta aptikti tokių vokalinio meno perlų, kaip sopranas Lilija Gubaidulina”, – pasakoja L.Treikauskas.

Būtent “Intermezzo” buvo tas kolektyvas, su kuriuo iš Kazanės Lietuvon gyventi persikrausčiusi solistė čia parengė pirmąją koncertinę programą. “Kai Lionius ją pirmąkart pristatė, manėm, kad tai tiesiog dar vienamenkai žinoma atlikėja. Tačiau kai per repeticiją išgirdom Lilijos balsą – visi apšalom”, – prisimena H.Marcinkus.

O štai šveicarą Bruno Bierri, grojantį originaliu šioje šalyje gaminamu metalinę skraidančią lėkštę primenančiu instrumentu – hangu, L.Treikauskas “nužiūrėjo” tiesiog Berno gatvėje. Ir nepaleido: kartu su šiuo muzikantu, įvaldžiusiu ne tik hangą, bet ir obertoninio dainavimo techniką, “Intermezzo” parengė koncertinę programą ir įrašė Šveicarijoje pardavinėjamą kompaktinę plokštelę.

Per septyniolika gyvavimo metų “Intermezzo” surengė daugiau kaip tūkstantį koncertų, gastroliavo Danijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Kitąmet numatomi ansamblio koncertai Ispanijoje ir Šveicarijoje. Artimiausi naujų programų pristatymai tėvynėje – naujametinis reviu Vilniaus rotušėje ir Valentino dienai skirtas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje.