Vyrai gyvena trumpiau negu moterys ne tik dėl to, kad labiau linkę į žalingus įpročius, daugiau rizikuoja jaunystėje ar kad nemoka susidoroti su stresu. Mokslininkų teigimu, trumpesnį vyrų amžių lemia ir biologinės priežastys.

Lietuvos moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė siekia maždaug 78 metus, o vyrų – net 11 metų mažiau. Dėl šios priežasties mūsų šalyje tūkstančiui vyrų tenka 1151 moteris, o kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo jaučiamas didesnis vyrų deficitas.

Statistikos departamento duomenimis, nors šalyje berniukų gimsta daugiau negu mergaičių, 2010 m. daugiau nei 95 metus turinčių vyrų Lietuvoje gyveno 500, o moterų – 1700. Didesnį vyrų mirtingumą rodo ir našlių statistika: Lietuvoje našlauja beveik 15 proc. moterų ir tik 3 proc. vyrų.

Nors daugumoje Vakarų šalių skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės yra keleriais metais mažesnis negu Lietuvoje, vyrai visame pasaulyje gyvena trumpiau negu moterys, o mokslininkai suka galvą, kodėl taip yra.

“Jei dar yra likę vyrų, kurie vis dar mano, kad moterys – silpnesnė lytis, jiems jau senokai laikas keisti nuomonę. Štai svarbiausias moterų stiprumo įrodymas – pagal sugebėjimą ilgiau išlikti gyvos moterys vyrus lenkia nuo gimimo iki žilos senatvės”, – žurnalui “Scientific American” tvirtina Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto Senėjimo ir sveikatos instituto direktorius Thomas Kirkwoodas.

Pasak jo, nors vidutinis vyras šimto metrų lenktynių trasą galėtų įveikti greičiau nei vidutinė moteris ir sugebėtų pakelti sunkesnį nešulį, šiais laikais moterys už vyrus gyvena penkeriais šešeriais metais ilgiau. Tarp sulaukusiųjų 85-erių metų šešioms moterims tenka keturi vyrai, tarp šimtamečių dviem moterims jau tenka vienas vyras. O šiandieninis pasaulio ilgaamžiškumo rekordas – 122 metai – taip pat priklauso moteriai.

Lemia ir žalingi įpročiai, ir geležies perteklius

Taigi kodėl moterys gyvena ilgiau negu vyrai? Viena iš keliamų hipotezių, kad vyrai anksčiau nuvaro save į kapus sunkiu ir streso kupinu darbu. Tačiau T.Kirkwoodas ginčijasi, kad net jei taip ir būdavo anksčiau, šiais laikais įsivyraujant lyčių lygybei mirtingumo praraja tarp vyrų ir moterų turėtų išnykti ar bent jau sumažėti. Tačiau moteris šiandien už vyrus vis dar gyvena beveik tiek pat ilgiau, kaip ir prieš daugelį metų moterys namų šeimininkės gyvendavo ilgiau už dirbančius savo vyrus.

Be to, mokslininkas abejoja, ar vyrų darbinis gyvenimas jų sveikatai buvo kenksmingesnis negu įtampos kupinas ir tikrai nelengvas namų šeimininkių gyvenimas. Apskritai, T.Kirkwoodo vertinimu, vyrai iš santuokos gauna daugiau naudos negu jų žmonos – vedę vyrai paprastai gyvena daug ilgiau negu viengungiai, tuo tarpu ištekėjusios moterys gyvena tik šiek tiek ilgiau negu neištekėjusios.

Viena šio fakto priežasčių yra ta, kad vyrams būdingesni žalingi įpročiai – jie dažniau rūko, geria, prasčiau maitinasi. Bostono universiteto Naujosios Anglijos šimtamečių tyrimų centro ir tinklalapio LivingTo100.com įkūrėjas Tomas Perlsas žurnalui “Time” tvirtina, kad vyrai vėlyvaisiais paauglystės metais išgyvena vadinamąją testosterono audrą.

Smarkiai pakilęs hormonų lygis gali paskatinti jaunus vyrus elgtis gana rizikingai: jie nesisega saugos diržų, geria per daug alkoholio, gali agresyviau elgtis su ginklais ir t.t. Toks elgesys lemia didesnį mirčių rodiklį. Štai JAV Mičigano universiteto mokslininkai Danielis Krugeris ir Randolphas Nesse’as taip pat pastebėjo, kad daugiau vyrų nei moterų miršta per avarijas, būna nužudomi arba patys nusižudo. T.Perlsas papildo, kad didesnis mirtingumas matomas ir tarp prislėgtų bei depresija sergančių vyrų – ypač vyresnio amžiaus. Jei jie bando žudytis, tai atlikti iki galo jiems pasiseka dažniau nei moterims.

“Apskritai yra trys dalykai, kuriais vyrai pralaimi moterims. Jie daug rūko. Jie valgo daugiau cholesterolio turinčio maisto. Ir su stresu jie dorojasi ne taip gerai kaip moterys, nes labiau linkę išgyventi viską viduje, negu “išsikrauti”. O stresas turi didelės įtakos širdies ir kraujagyslių ligų pradžiai”, – perspėja T.Perlsas.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumą lemia ne vien gyvenimo būdas. T.Perlsas atkreipia dėmesį, kad moterys vėliau negu vyrai suserga širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies smūgis ar insultas. Moterys paprastai su šiomis problemomis susiduria būdamos 70–80 metų – dešimtmečiu vėliau negu vyrai.

Ilgą laiką gydytojai manė, kad šio skirtumo priežastis – estrogenas (moteriškas lytinis hormonas), tačiau T.Perlsas tikina, jog tyrimai atskleidė kitas priežastis. Viena jų – moterų, ypač jaunesnių, organizme dėl menstruacijų geležies yra mažiau nei vyrų organizme. Geležis turi labai didelę įtaką mūsų ląstelėse vykstančioms reakcijoms, dėl kurių gaminasi žalingi laisvieji radikalai, gadinantys DNR grandinę ir baltymus bei galintys sukelti ląstelių senėjimą. Mūsų mityboje raudona mėsa yra pagrindinis geležies šaltinis, vadinasi, būti vegetaru sveikiau vien dėl tos priežasties, kad nevalgant mėsos geležies gaunama mažiau.

Pasak mokslininko, Olandijoje, Leidene, buvo atliktas tyrimas, nagrinėjęs raudonos mėsos ir širdies ligų sąsajas: regionuose, kurių gyventojai nevalgo raudonos mėsos, patiriama dvigubai mažiau širdies smūgių ir insultų negu tuose regionuose, kuriuose raudona mėsa vartojama.

T.Perlso žiniomis, kita priežastis, lemianti moterų ilgaamžiškumą, yra vyrų ir moterų chromosomų skirtumas. Lytį nulemiančiose chromosomose gali būti genetinių mutacijų, kurios sukelia keletą gyvybei pavojingų ligų, pavyzdžiui, raumenų distrofiją ir hemofiliją. Kadangi moterys turi dvi X chromosomas, moteris su mutavusiu genu vienoje iš X chromosomų gali naudotis gerąja geno kopija kitoje chromosomoje ir išvengti ligos pasireiškimo. Tuo tarpu vyrai turi vieną X chromosomą ir vieną Y chromosomą, taigi jie negali pasikliauti kita chromosoma, jeigu vienos iš lytį nulemiančių chromosomų genas turi defektą.

Vyrai laikinesni nei moterys

Tuo tarpu gerontologas T.Kirkwoodas į klausimą, kodėl moterys gyvena ilgiau, pažvelgė iš platesnės biologinės perspektyvos, tyrinėdamas gyvūnus. Paaiškėjo, jog daugumos rūšių patelės gyvena ilgiau negu patinai, o šis fenomenas perša mintį, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės gali slypėti biologijoje.

Mokslininkai mano, kad senėjimo procesą sukelia pamažu besikaupiantis atskirų mažyčių klaidų skaičius DNR grandinėje. Šis klaidų kaupimasis reiškia, kad mūsų gyvenimo trukmė priklauso nuo pusiausvyros tarp to, kaip greitai pažeidžiamos mūsų ląstelės ir kaip efektyviai ši žala atitaisoma. Kai kurios klaidos praslysta nepataisytos ir kaupiasi dienomis, mėnesiais, metais. Mes senstame, nes mūsų kūnas daro vis daugiau klaidų.

T.Kirkwoodo manymu, mūsų kūnas tikriausiai galėtų klaidas ištaisyti geriau, negu tai daro dabar. Bent jau teoriškai. O tai reikštų, kad galėtume gyventi amžinai. Priežastis, kodėl mūsų organizmas to nedaro, – tai būtų kainavę per daug energijos tuo metu, kai prieš daugelį amžių formavosi mūsų senėjimo procesas, nes mūsų protėviai medžiotojai-rinkėjai nuolat kovojo su alkiu. Žmonija, natūralios atrankos spaudžiama geriausiai panaudoti menkus energijos išteklius, pirmenybę teikė augimui ir dauginimuisi, o ne amžinam gyvenimui.

“Mūsų genai kūną traktavo kaip trumpalaikę transporto priemonę, kurią reikia išlaikyti pakankamai gerai, kad ji galėtų užaugti ir daugintis, bet neverta daug investuoti į ilgaamžiškumą, nes atsitiktinės mirties šansai buvo labai dideli. Kitais žodžiais tariant, mūsų genai yra nemirtingi, bet kūnas – laikinas”, – aiškina mokslininkas.

T.Kirkwoodas prieš keletą metų atskleidė, kad ilgaamžių gyvūnų kūnai turi geresnes klaidų taisymo sistemas negu trumpaamžių gyvūnų. Ilgaamžiai gyvūnai taip pat yra protingesni, didesni arba tokie kaip paukščiai ir šikšnosparniai, kurie užsiaugino sparnus, kad jų gyvenimas būtų saugesnis. Jei gali ilgiau išvengti pavojų nuskrisdamas, būdamas protingesnis arba didesnis, tavo kūnas ne toks laikinas, apsimoka skirti ir daugiau energijos ląstelių pažeidimams taisyti.

T.Kirkwoodas savo tyrimais kelia klausimą, ar gali būti, kad vyrai gyvena trumpiau, nes yra laikinesni negu moterys. “Toks paaiškinimas turi puikų biologinį pagrindimą. Moters, kaip ir moteriškos lyties gyvūnų, kūnas labai svarbus reprodukciniu požiūriu: vaisius turi augti motinos įsčiose, kūdikis turi žįsti krūtį. Tad jeigu moters ar moteriškos lyties gyvūno kūnas per daug susilpnėja, kyla reali grėsmė šansams susilaukti sveikų palikuonių. Tuo tarpu vyro reprodukcinis vaidmuo yra mažiau tiesiogiai priklausomas nuo jo geros sveikatos”, – aiškina mokslininkas.

Žinoma, jo vertinimu, negalima sakyti, kad biologijos požiūriu vyriškos lyties patinai reikalingi tik patelei sužavėti, o tuomet jau gali mirti. Tanzanijoje atliktas vaikų tyrimas parodė, kad vaikai, kurie prarado tėvą nesulaukę 15 metų, buvo šiek tiek žemesni negu jų bendraamžiai, o ūgis yra pakankamai geras sveikatos indikatorius. Vis dėlto vaikai, kurie prarado mamą, maitinosi netgi prasčiau – jie buvo žemesni, skurdesni ir gyveno trumpiau negu tėvo netekę našlaičiai.