Visuomenė pasidalijusi į dvi stovyklas: vieni dievina serialus ir gyvena tik jais, kiti jų metu išjungia televizorių. Kurių daugiau? Pasirodo, pirmųjų: jau ketveri metai, kai serialai patogiai įsitvirtino aukščiausiose reitingų lentelių pozicijose. Gal iš tiesų juos verta žiūrėti?

Jei norite pasižiūrėti lietuvišką serialą, jums teks įsijungti TV3. Čia kiekvieną darbadienį nuo šešių vakaro iki pat išnaktų ir savaitgaliais pavakary verda suvaidintos aistros. Keturi serialai ir visi keturi vieno prodiuserio – Rolando Skaisgirio.

„Labai džiaugiausi, kai pasirodė lietuviški serialai, – tikina kino režisierius Algimantas Puipa. – Juk didžioji dalis režisierių ir aktorių gyvena iš jų, kai nekuria kino. Bet, žinoma, tikėjausi, kad jie darys rimtus serialus, na kaip pavyzdžiui, britų „Erkiulis Puaro“. Bet taip neatsitiko. Ir šiandien mūsų situacija dramatiška, nes orientuojamės į Lotynų Ameriką. Tai ne kūryba, o greito maisto restoranas“.

R.Skaisgirys neslepia: serija trunka 25 minutes, o per dieną nufilmuojama 20 min, bet pripažįsta: jei lėšos leistų vieną seriją filmuoti tris dienas, serialų kokybė būtų nepalyginamai geresnė.

Dažniausiai lėšas serialui skiria televizijos. „Žinodamas ko reikia žiūrovams, pateikiu televizijai idėją. Ir nebuvo nė vieno projekto, kad atmestų“, – noriai pasakoja prodiuseris. Tačiau atsiranda ir mecenatų, na, kad ir buvęs Seimo narys bei verslininkas Ramūnas Karbauskis. Kiek konkrečiai serialui reikia pinigų, R.Skaisgirys atsisako skelbti, tik patikslina, kad reikia daug, bet ir tų neužtenka, kad būtų įmanoma pastatyti tokį serialą, kaip „Nusivylusios namų šeimininkės“.

Prodiuseriui antrina ir savo šlovės zenite esantis aktorius Marius Jampolskis: „Nenorėkime iš serialų to, ką galima padaryti kine. Ten filmuoja savaitę, o seriale viską reikia padaryti per dieną.“ Aktorius teigia, jog jo mėgstamiausi serialai „Baltieji rūmai. Valdžios godulys“, „Daktaras Hausas“ ir „Sopranai“ geresni ne todėl, kad lietuviai neturi kūrybinio potencialo, bet dėl to, kad amerikiečiai gali serialą daryti kaip filmą. O tam reikia ir lėšų, ir auditorijos, kuri žiūrės. „Kai mes išlaidas suskaičiuojam trims milijonams žmonių, skurdumas kartais bado akis. Serialai nebus daromi, jeigu neatsipirks“, – apibendrina aktorius.

Bet Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Kazlas mano kitaip: „Kokius sau išsikeli tikslus, tą ir turi: ar prisiplėšti pinigų, ar padaryti kažką įsimenančio. Kiek galima daryti serialus apie vargšes mergaites prasimušusias į aukštuomenę. Tokius meksikiečiai daro geriausiai ir jų nepranoksime. Pas mus viskas sukasi nugrotoje plokštelėje. Atseit, prodiuseris žino, ko reikia žiūrovui. Nieko jis nežino, drąsos nėra ir kitokio mąstymo žmonių. Reitingai? Kai mano laida „Nekenčiu reklamos“ buvo pati prasčiausia, „Atleisk“ buvo pati geriausia. Dabar mano laidą kartoja kiekvienais metais, o tų, kurios buvo geriausios nei girdėti, nei matyti. Ar šituos serialus po keleto metų kas nors norės žiūrėti, kaip „Tadą Blindą“ ar „Šerloką Holmsą“? Noriu rinktis prasmingus darbus. Darykite serialus apie Smetoną, Plechavičių, saugumą, aš irgi vaidinsiu,“ – išrėžia aktorius.

O aktorius Regimantas Adomaitis, vaidinęs „Gedimino 11“, prisipažįsta ką tik atsisakęs naujo vaidmens. „Supratau, kad vaidinti kažkokį spaudos magnatą, kuris imasi šantažo ir provokacijų, man jau per vėlu. Ir nepriimtina, – tikina pašnekovas. – Serialai kurpiami labai greitai, nekreipiant dėmesio į dalykus, kurie sudaro kino meno esmę. Prisimenu, kai kūrėm „Niekas nenorėjo mirti“ režisierius su operatoriumi kiekvieną kadrą nupiešdavo ant popieriaus. Dabar į tai nekreipiamas dėmesys, tai argi gali rastis vertingas meno kūrinys? O aktoriai eina vien todėl, kad moka.“

Į serialus užsidirbti?

Pasirodo, aktorių atlyginimai su mokesčiais serialo biudžete sudaro apie 40-45 proc. Smalsauju, kiek gi gauna aktorius? Įvairiai. Tai priklauso nuo darbo kiekio, scenarijaus sudėtingumo. Bet vidutiniškai per mėnesį jis gali užsidirbti nuo 2 iki 8 tūkst. Lt. Tačiau R.Skaisgirys tikina, kad ne čia didžiausias pajamų šaltinis. „Prieš 5 metus ant pirštų buvo galima suskaičiuoti aktorius televizijoje. Bet serialai išpopuliarino juos ir dabar aktoriai veda renginius, laidas, dalyvauja šou. Nesakau, kad tai geriau už teatrą, bet jie turi darbo,“ – didžiuojasi prodiuseris.

Ar patenkintas savo atlygiu garsusis M.Jampolskis? „Tai ne pinigų kiekio, o požiūrio klausimas. Man svarbu principas: jei uždirbu pinigų, vadinasi, esu profesionalas“, – tikina jis. O R.Kazlas rėžia tiesiau: „Atsisakęs televizijos uždirbu žymiai daugiau. Daugiausiai iš poezijos spektaklio, kuris padarytas neįdėjus nė lito: senas megztinis, balti marškiniai ir avilys iš Molėtų. O ką uždirbau televizijoje pravalgiau ir pragėriau. Gal prodiuseriams ir pelninga, nes serialus kepa vieną po kito, o aktoriai uždirba tikrai ne tiek, kad pajustų. Neverta gadinti savo veido vardan menkavertės produkcijos“.

Serialas kenkia aktoriui

Beje, R.Kazlas bando paneigti vyraujantį vertinimą, jog televizija visus išgarsina: „Mane išgarsino ne televizija, o mano talentas, kurį gavau iš gamtos ir tėvų. Televizija man pakenkė: netekau daug gerų vaidmenų.“ Šią nuodėmę padaręs prisipažįsta ir režisierius Algimantas Puipa: „Kai staiga, filme „Vienui vieni“ partizanų vado Daumanto apsuptyje sušmėžuoja „Dviračio žinių“ aktorius, žmonės ima stebėtis: aš jį mačiau per televizorių! Žiūrovas juk patiki personažo tikrumu, o kai sugriaunamas įvaizdis, ima nerimauti. Tai labai negerai“.

Žiūrovai sutrinka ir tada, kai tie patys aktoriai keliauja iš serialo į serialą. „Įsivaizduokite namų šeimininkes, kurios nori paglostyti galvą mylimam personažui, bet staiga jį pamato kitame seriale, kaip visiškai kitokį žmogų. Jos nebežino ką žiūri,“ – sako režisierius ir taikliai pavadina situaciją aktoriaus tragedija.

Dar didesnė tragedija aktorių ištinka tuomet, kai tampa toks populiarus, kad visiems ima atrodyti, jog apie jį žino viską. Režisierius papasakoja istoriją, kaip bandė studentams surengti susitikimą su savo mylimu mokiniu M.Jampolskiu. „Jie atsisakė, nes Marius per ilgai ekrane, pasidarė nebeįdomus kaip asmenybė, – apgailestauja A.Puipa ir atsidūsta nežinąs ką patarti studentams, kai jie klausia eiti į serialus, ar ne? – Jiems svarbu įgyti finansinį savarankiškumą ir šiokį tokį žinomumą, bet juk praras kitus dalykus.“ Ir priduria, kad keli aktorių kursai, kad ir R.Tumino, A.Giniočio ar S.Varno iš principo neina vaidinti į serialus. Jie turi gyvenimą teatre ir laukia savo vaidmenų.

Bet Marius Jampolskis tikina, kad serialas jam – profesinis iššūkis. „Kadangi jaučiu atsakomybę už tai, ką darau ir priimu sąlygas, kurios yra, serialus panaudoju, kaip treniruotes pasiekti pagrindinį tikslą – teatrą, nes jame sunkiausia vaidinti.“

Tačiau R.Skaisgirio nuomonė priešinga: „Manau, aktoriai truputį persūdė sakydami, kad serialas jiems tik treniruotė, – nė velnio. Suvaidinti 8 scenas tą pačią dieną, vienoj verkti, kitoje juoktis nėra paprasta. Ir dabar patys tai supranta. Todėl vis mažiau girdžiu tokių pasisakymų.“ Ir priduria, kad per 12 prodiusavimo metų vis dėlto buvo vienas, kuris atsisakė vadinti. Tai buvo R.Kazlas.

Taigi, ko reikia, kad serialas būtų sėkmingas? Šiandienos aktualijų ir esminių dalykų – meilės, pinigų ir žinių, kas vyksta pas kaimyną – įsitikinęs 14 serialų prodiusavęs buvęs krepšininkas. „Serialus žmonės žiūrėjo ir žiūrės. Tik gal labiau susisluoksniuos auditorija, daugės žanrų – atsiras politiniai trileliai, detektyvai ir net fantastika“, – tikina R.Skaisgirys ir pats jau ruošiasi naujam serialui, kurio kiekviena serija truks valandą. O R.Kazlas aktoriams pataria: „Jeigu trūksta duonos, daryk viską, kad jos nusipirktum, bet jei yra galimybė rinktis, reikia rinktis. Ir jeigu gali apsieiti be serialo, tai apsieik“.