Pasak valstybės sekretorės, tai jie gali padaryti sutarę dėl konkretaus veiksmų plano, kaip ši organizacija galėtų prisidėti prie pastangų padidinti saugumą visame pasaulyje.

Kalbėdama Kazachstano sostinėje, kur vyksta pirmasis per vienuolika metų ESBO viršūnių susitikimas, H.Clinton sakė, kad šalių lyderiai turėtų parengti “toliaregiškas veiksmų gaires”, kaip įgyvendinti pamatinį organizacijos principą – konfliktų prevenciją.

“Regioninės krizės ir daugiašalės grėsmės kelia pavojų mūsų žmonėms. Demokratijos jaučia spaudimą, o užsitęsę konfliktai tebėra pavojingai neišspręsti”, – sakė ji.

Valstybės sekretorė sakė, jog ESBO “turėtų atlikti didesnį vaidmenį” Afganistane, pabrėžusi, kad organizacijai priklausančios valstybės turi 2 tūkst. kilometrų sienas su šia karo nualinta šalimi.

ESBO taip pat turėtų būti leista imtis visaverčio vaidmens užkertant kelią naujiems konfliktams ir ieškant būdų, kaip taikiai sureguliuoti padėtį dėl vienašališkai atsiskyrusių regionų buvusiose sovietinėse respublikose Gruzijoje ir Moldovoje, taip pat išspręsti Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimus dėl Kalnų Karabacho, sakė H.Clinton.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pritarė JAV valstybės sekretorės nuomonei ir savo ruožtu pabrėžė, jog ESBO būtina modernizuoti. “Organizacija iš tikrųjų ėmė prarasti savo potencialą. Turime tai aiškiai konstatuoti”, – sakė jis.

Kol kas neaišku, dėl kokių baigiamųjų dokumentų pavyks susitarti 56 šalis vienijančios ESBO viršūnių susitikimo dalyviams. ESBO generalinis sekretorius Marcas Perrinas de Brichambaut (Markas Perenas de Brišambo) paragino parengti ryžtingą baigiamąjį pareiškimą.

“Buvo nepaisoma kai kurių pamatinių ESBO principų. Pasitikėjimo tarp valstybių narių stoka apribojo organizacijos galimybes reaguoti į krizes ir prisitaikyti, kad galėtų atremti naujas grėsmes”, – sakė jis valstybių lyderiams.