Pietų Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.” (“Kepco”) atsisakė dalyvauti Lietuvos atominės elektrinės konkurse. Taigi Lietuva rinkosi strateginį investuotoją iš vienintelio pretendento, tačiau ir jo neliko.

Energetikos viceministras Romas Švedas penktadienį oficialiai paskelbė, kad lapkričio pabaigoje, praėjus dviem savaitėms po pasiūlymo pateikimo korėjiečiai pareiškė atsiimantys savo siūlymą. Tokio sprendimo priežasties viceministras nekomentavo. Lietuva bandė juos įkalbėti, tačiau nepadėjo nė ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus laiškas Pietų Korėjos prezidentui.

“Bendrovės konkursuose dalyvauja ir norėdamos išsiaiškinti situaciją ateičiai – pasižiūrėti, kokios konkurso sąlygos, reikalavimai, su kuo turi reikalų, kokie galimi politiniai sprendimai, ar svarbu, kokios tautos partneriai. Galbūt korėjiečiai suprato, kad ES neprisidės – nebus finansuojama ne ES valstybės bendrovė”, – mano energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojo socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus manymu, iš tiesų ES suinteresuota, kad jos skiriami pinigai nueitų ES šalių gamintojams, o ne trečiųjų šalių ekonomikai skatinti. Problema ir tai, kad dabar pasaulyje – atominės energetikos bumas ir trūksta išmanančių statytojų, todėl parlamentaro nenustebino, kad statyti atominės jėgainės Lietuvoje nesiveržė prancūzų bendrovė “Areva”, pirmiau minėta tarp potencialių pretendentų.

Pasak R.Sinkevičiaus, dabar Lietuvai reikia skelbti naują konkursą, bet prieš tai išsiaiškinus regioninių partnerių galutinę poziciją. “Lenkai kalbasi su rusais, latviai ir estai kritikuoja Lietuvą už vėlavimą. Kita vertus, Lietuva deklaruoja, kad ji atominėje elektrinėje nori 34 proc. akcijų, strateginiam investuotojui žadama 51 proc. Tai kas lieka regioniniams partneriams? Ar tai juos gali dominti?” – retoriškai klausia R.Sinkevičius.

Parlamentaras neatmeta ir galimybės Lietuvai kooperuotis su Rusija statant branduolinę jėgainę Kaliningrade. “Jei turėtume ne mažiau kaip 34 proc. akcijų, ekonomiškai tai būtų pats racionaliausias sprendimas. Tik jei valstybė mano, kad atominė elektrinė Lietuvoje yra valstybingumo išlikimo reikalas – tada jokia kaina ir jokia ekonomika nesvarbu”, – sako Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas.

Energetikos viceministras R.Švedas informavo, kad dabar investuotojo bus ieškoma tiesioginių derybų būdu.