Kada politikai pradeda kalbėti apie praeitį ir ieškoti kaltų dėl vienokių ar kitokių oponentų klaidų? Ar ne tada, kai įklimpę į dabartį neberanda solidžių ir talentingų sprendimų? Lietuvoje dauguma politikų “profesionaliai” užsiima praeitimi, taip atimdami duoną iš istorikų ir žurnalistų. Praeityje kapstytis daug lengviau, nei kurti ateitį. Kuriant ateitį reikia didelės patirties, politinio pasirengimo, nuolatinio tobulėjimo, aukštos ekonominės ir politinės kvalifikacijos.

Norint prognozuoti ar bent suvokti savo sprendimų padarinius ateičiai, reikia ir išminties. Jauni valdančiosios koalicijos ministrai yra tokio amžiaus ir tokios menkos gyvenimo bei politinės patirties, kad jiems dar atrodo, jog jie gali viską imti ir pakeisti taip, kad būtų geriau. Jų entuziazmą, persimaišantį su avantiūrizmu, pajutome savo kailiu.
Kodėl premjeras Andrius Kubilius dar prieš patvirtinant 2011 m. biudžetą pradėjo kalbėti apie būtinybę atlikti parlamentinį tyrimą dėl buvusios valdžios veiksmų finansų sektoriuje?

A.Kubiliaus Vyriausybei pradėjus trečius veiklos metus jau akivaizdu, kad rimtesnių reformų šalyje atlikti nepavyko. Viešasis sektorius gremėzdiškas ir neefektyvus, socialinio aprūpinimo sistema išpūsta, jai nepakanka surenkamų mokesčių. Mokesčių kėlimas ir skolinimasis yra pagrindiniai Vyriausybės ekonominiai instrumentai, kurie ir toliau šalį klampina į sunkiai prognozuojamą ateitį. Atominės elektrinės statybos miglai prasisklaidžius aiškėja, kad Lietuva beveik neturi jokių galimybių šį sudėtingą projektą realizuoti, nes tam neturime lėšų. Pamažu aiškėjant, kad didžiųjų darbų ir reformų įsukti nepavyksta, vėl pradedama kapstytis praeityje ir ieškoti kaltų.

Akivaizdu, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, tirdami socialdemokratų valdymo laikotarpį ir jų priimtus sprendimus didinti pensijas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, prisiimti nerealius socialinius įsipareigojimus, tarp balsavusiųjų už tuos populistinius sprendimus ras ne tik socialdemokratų, bet ir savo bendrapartiečių.

O kas bus po A.Kubiliaus Vyriausybės valdymo laikotarpio? Atsidūrę valdžioje socialdemokratai pradės parlamentinį tyrimą dėl dabartinės valdžios žalingo Lietuvos ekonomikai žingsnio pakelti mokesčius prieš sunkmetį, dėl to, kad vilkinta dujų terminalo statyba, nenutiestas elektros tiltas į Vakarus, bus klausiama, kodėl skolintasi už 11 proc. palūkanų, o ne už 3–4 proc., kaip tai darė latviai, kodėl nepradėta daugiabučių renovacija, kodėl nebuvo įgyvendintas atominės elektrinės statybos projektas. A.Kubiliaus Vyriausybės darbas politinių oponentų bus vertinamas kaip siekis sugriauti šalies stabilumą. Ar A.Kubiliaus Vyriausybės nuodėmių sąrašas bus mažesnis nei Gedimino Kirkilo Vyriausybės?

Bet kam visa tai? Valstybės atkūrimo aušroje viskuo kaltinome sovietmetį. Šiandien kaltiname praeityje dirbusią Vyriausybę. Taip Lietuvos valstybės visuomeninį gyvenimą, ekonominį ir politinį intelektą koncentruodami ne į ateitį, o į praeitį, prarandame ateitį.