Visagino atominės elektrinės statyba tiesiogiai priklausys nuo to, kurį partnerį – Lietuvą ar Rusiją – energetiniam bendradarbiavimui pasirinks Lenkija.

Nuotaikos Vyriausybėje dėl Visagino atminės elektrinės perspektyvų praėjusias dvi savaites keitėsi kone kasdien.
Savaitės pradžioje jos buvo kuo puikiausios – Korėjos atominis gigantas KEPCO, neseniai pradėjęs žygį į Europos Sąjungos rinkas, iš esmės buvo patvirtinęs savo sprendimą tapti strateginiu partneriu. Tiesa, korėjiečiai ketino būti ne investuotojai, o elektrinės statytojai ir technologijų tiekėjai, bet su sava akcijų dalimi projekte. Tačiau visi kiti projekto dalyviai buvo pasirengę įsigyti netgi daugiau akcijų, nei jų buvo. Apskritai, “Veido” šaltinių teigimu, tiek KEPCO pasiūlymas, tiek kitų projekto dalyvių sąlygos buvo neįtikėtinai palankios. Tad į signalus, sklindančius iš Rusijos, jog dedamos visos pastangos, kad korėjiečiai atsisakytų dalyvauti Baltijos šalių ir Lenkijos atominiame projekte, žiūrėta gana ramiai.

Prieš dešimt dienų, ketvirtadienį, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Viena, KEPCO paskelbė pasitraukianti iš Visagino atominės projekto, antra, į tos dienos vakare pas Europos Komisijos energetikos komisarą Guntherį Ottingerį vykusį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrų pasitarimą dėl energetinio bendradarbiavimo Lenkijos ūkio viceministras Marcinas Korolecas atvyko gerokai pavėlavęs. Tai neleido pasirašyti iš anksto planuoto keturių pareiškimo dėl tolesnės paramos Visagino atominiam projektui.

Toks M.Koroleco poelgis, likus trims dienoms iki Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito į Varšuvą, kurioje, kaip šaipėsi žurnalistai, šio laukta it Romos popiežiaus, Lietuvoje sukėlė įtarimų, kad Lenkija ketina persimesti į Rusijos pusę ir dalyvauti Kaliningrado atominiame projekte. Nes būtent tokį pasiūlymą – įsigyti iki 49 proc. planuojamos Baltijos atominės elektrinės akcijų ir tiesti elektros tiltą iš Kaliningrado į Olštyną – vežė į Varšuvą D.Medvedevas. Jei Lenkija šį pasiūlymą priimtų, Visagino atominės elektrinės projektas būtų žlugęs, o Kaliningrado – triumfuotų.

Raktas nuo atominės – Varšuvoje

Koks svarbus Rusijai Lenkijos sutikimas dalyvauti Baltijos atominės elektrinės projekte, rodo faktas, kad rengiantis D.Medvedevo vizitui į Varšuvą atvykęs Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas specialiai šia tema vedė derybas su Lenkijos vicepremjeru ir ūkio ministru Waldemaru Pawlaku. Rusija spaudė Varšuvą kaip galima greičiau apsispręsti, nes iš esmės nuo to priklauso, kokį galutinį sprendimą dėl dalyvavimo atominės elektrinės statyboje Kaliningrade priims italų “Enel” ir ispanų “Iberdrola”. Pradiniai susitarimai su šiomis bendrovėmis pasirašyti, bet siekdami bendradarbiavimo su italais ir ispanais “Rosatom” ir “Inter RAO JES” reklamavo, kad būsimoji Baltijos atominė elektrinė tieks savo pagamintą energiją į Lenkiją ir Baltijos valstybes. Jei šios atsisakytų dalyvauti Rusijos projekte ir tęstų Visagino atominės elektrinės projektą, Kaliningrado atominė pakibtų ore.

Baltijos atominės elektrinės projekto vadovas Maksimas Kozlovas dienraščiui “Gazeta Wyborcza” aiškino, kad “jeigu lenkai nenorės tiesti elektros jungties iš Kaliningrado į Elbingą ar Gdanską, paleisime kabelį jūros dugnu į Vokietiją, nors tai ir būtų daug brangesnis variantas”. Dar kitas rusų svarstomas variantas – pardavinėti Lenkijai elektros energiją statoma Lietuvos ir Lenkijos jungtimi “LitPolLink”, tačiau rusai nežiną, ar lietuviški tinklai atlaikytų tokią apkrovą. Ir, galima pridurti, nežinia, ar Lietuva apskritai juos įsileistų į tinklą, ypač po to, kai pabaigus Bitėnų skirstyklos projektą elektros perdavimas į Klaipėdą eis tik Lietuvos teritorija, o ne per Kaliningrado sritį.

Tad Rusijos “Inter RAO” pastaruoju metu veda intensyvias derybas su Lenkijos “Polska grupa energetyczna” (PGE) ir Lenkijos elektros tinklų opratoriumi “PSE Operator” dėl elektros jungties su Kaliningradu statybos. Jau sudaryta Lenkijos ir Rusijos ekspertų grupė, turinti išsiaiškinti tokios jungties perspektyvas. Tačiau tai, Lenkijos pusės vertinimu, truks mažiausiai metus. O dalyvauti Baltijos atominės elektrinės statyboje lenkai noro apskritai nerodo.

“Perspektyva prekiauti elektros energija mus domina, – dienraščiui “Rzeczpospolita” sakė PGE vadovas Tomaszas Zadroga. – Tačiau viskas priklausys nuo galimybių analizės ir derybų rezultatų. O štai Kaliningrado atominės elektrinės projekte garantuotai nedalyvausime, nes turime analogišką savą projektą”.

Lenkai bijo rusų blefo

Lenkija turi savą atominės elektrinės, kurią ketinama statyti Žarnoviece, projektą, už kurio įgyvendinimą atsakinga PGE. O lenkų ekspertų vertinimais, jeigu PGE prisidėtų prie Baltijos atominės elektrinės projekto, lenkiškų atominis projektas neabejotinai žlugtų, nes tam nepakaktų nei lėšų, nei elektros perdavimo tinklų pajėgumų. Lygiai taip pat Lenkijos šiaurinėje dalyje esantys elektros perdavimo tinklai neišlaikytų apkrovos, jeigu vienu metu būtų nuspręsta tiesti ir “LitPolLink” į Visaginą, ir jungtį į Kaliningradą.

“Labai tikėtina, kad jeigu Rusijai pavyktų blokuoti atominės elektrinės statybą Lietuvoje, atominės elektrinės statyba Kaliningrade vyktų tokiu pat tempu kaip ir naftotiekio “Družba” į Mažeikius remontas, – kalbėdamas su “Gazeta Wyborcza” ironizavo Wladyslawas Mielczarskis, “LitPolLink” stabėtojų tarybos pirmininkas. – Jeigu Lenkija dalyvaus Kaliningrado atominės statyboje, nebebus prasmės statyti savą atominę jėgainę. Ir netikiu, kad bus nutiestas kabelis iš Kaliningrado į Vokietiją – tai tik rusų propaganda, siekiant įkalbėti Lenkiją bendradarbiauti”.

Tad Lenkija šiandien pateko į padėtį, kai jos pasirinkimas gali blokuoti arba Rusijos atominį projektą Kaliningrade, arba Baltijos šalių ir Lenkijos projektą Visagine. O pastarojo meto Lenkijos vadovų išskirtinis palankumas Rusijai matomas plika akimi.

Pritarimas “Planui B”

Visa tai žinant nereikia stebėtis, kad į praėjusį sekmadienį Varšuvoje vykusį Lenkijos ir trijų Baltijos premjerų susitikimą Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija vyko nelabai ramia širdimi. Tačiau susitikimo rezultatai pranoko visus lūkesčius ir Visagino atominės projekto iniciatorius vėl apėmė optimizmas. Tiesa, kol kas santūrus, nes strateginis investuotojas pabėgo ir Varšuvoje teko kalbėti apie tokiam atvejui rengtą “Planą B”.

“Veido” žiniomis, geriausiai Lietuvos delegaciją nuteikė net ne tai, kad Lenkijos, Latvijos ir Estijos premjerai pareiškė tvirtai remią Visagino atominės projektą. Labiausiai nustebta sužinojus, kad Varšuvoje daug daugiau žinoma apie “Planą B”, nei galima buvo tikėtis. Tai rodo, kad, viena, Lenkija itin domisi viskuo, kas susiję su Visagino atominės elektrinės statyba, antra, labai tikėtina, kad galimi strateginiai investuotojai kontaktuoja ne tik su Lietuvos, bet ir su kitų projekte dalyvaujančių šalių vyriausybėmis.

Apskritai pokalbio Varšuvoje atmosfera buvo netikėtai draugiška. Lenkijos premjeras D.Tuskas labai aiškiai išdėstė savo svečiams, kad jo Vyriausybė neskuba nei “Mažeikių naftos” akcijų kam nors pardavinėti, nei elektros energijos iš Kaliningrado pirkti. Taip pat neketinama pasitraukti iš Visagino ar iškeisti “LitPolLink” jungties tiesimo, kurio projektiniai darbai jau gerokai pasistūmėję ir kuriam pinigų skyrė Europos Komisija, į kol kas šakėmis ant vandens paišytą Baltijos atominės elektrinės ir jungties su Kaliningradu projektą. Kuriam lėšų tektų krapštyti pačiai Lenkijai, nes Europos Komisija jų tikrai neduos.

Atsargų Varšuvos požiūrį į energetinį bendradarbiavimą su Rusija parodė ir tai, kad nors Maskva labai siekė, jog D.Medvedevo vizito metu būtų pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje, lenkai įvairiais pretekstais šį klausimą “numuilino”.

Išsiaiškinusi, kad Europos Komisijos bei Varšuvos, kaip ir Rygos bei Talino, parama Visagino projektui niekur nedingo, Lietuva dabar gali daug ramiau ieškoti strateginio investuotojo.