Komercinius transliuotojus vienijanti Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) teigia, kad Vyriausybė neturėtų suteikti nacionaliniam Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) išimtinės teisės turėti atskirą transliacijų tinklą.

Tokią poziciją asociacija išsakė, kai praėjusią savaitė LRT taryba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama užtikrinti, kad ateityje nacionalinio transliuotojo programoms būtų skirtas atskiras transliacijos tinklas.

LRTA prezidentės Laura Blaževičiūtė BNS sakė, jog valstybė turėtų skatinti konkurenciją televizijos signalų siuntimo srityje. Ji pabrėžė, kad LRT jau dabar turi išskirtinę teisę į radijo dažnius ir televizijos kanalus, nes tai yra užfiksuota teisės aktuose, o komerciniai transliuotojai laisvus siuntimo tinklų resursus gauna dalyvaudami konkursuose.

“Vyriausybė turėtų kitokiu būdu sureguliuoti šį klausimą, o ne suteikti išimtines teises į tinklą. Tai iš esmės sukurtų rinkoje dar vieną valstybinio sektoriaus žaidėją. Turėti dvi atskiras valstybines įmones, valdančias tinklus, nėra ekonomiškai naudinga, nes reikalautų didelių papildomų investicijų”, – teigė L.Blaževičiūtė.

Jos tvirtinimu, išsamiai įvertinti tokį siekį būtų galima tik žinant tvarką, kuria vadovaujantis atskiras transliacijų tinklas būtų skirtas LRT, kaip būtų panaudoti likę tinklo pajėgumai.

“Ar LRT juos naudotų tik naujoms programoms kurti ar sieks ir komercinės naudos juos perleidžiant? LRT misija yra kurti programas, šiai funkcijai vykdyti ji gauna valstybės finansavimą, o taip pat ir komercinės reklamos pajamas, – dėstė asociacijos prezidentė. – Visos kitos funkcijos yra komercinės ir turi būti reguliuojamos rinkos. Išskirtinės sąlygos, ypač jei jos sukurtos valstybės pinigų pagalba, iškreipia konkurenciją.”

LRT tarybos pirmininkas Dainius Radzevičius yra sakęs, jog viena iš priežasčių, kodėl LRT reikia atskiro tinklo, yra ta, kad ateityje programos gali būti transliuojamos raiškiosios televizijos arba vadinamuoju HD (angl. High definition) signalu. Tai, anot jo, reikalautų gerokai didesnio transliavimo pajėgumo.

“Jeigu valstybės šioje srityje elgsis protingai, skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų tikrai nepritrūks, todėl nėra logiška rezervuoti šiuos resursus iš anksto konkretiems siuntėjams. (…) Skaitmeninis signalo siuntimo būdas atveria galimybes daug taupiau naudoti eterio dažnius ir mažina šios paslaugos kaštus”, – ateities perspektyvas įvertino J.Blaževičiūtė.

Šiuo metu skaitmeninei antžeminei televizijai šalyje yra skirti keturi transliacijų tinklai, kiekvienu iš jų transliuojama po dešimt kanalų. Šiuo metu dviem tinklais kanalus siunčia valstybės įmonė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), kitais dviem – bendrovė “Teo LT”.

Planuojama, kad po analoginės televizijos transliacijų išjungimo 2012 metų rudenį atsilaisvins dar penki tinklai, kuriais bus galima rodyti dar iki 50 televizijos kanalų.

Telecentro, teikiančio LRT transliacijų siuntimo paslaugas, generalinis direktorius Gediminas Stirbys BNS sakė, jog LRT siekis gauti atskirą transliacijų tinklą nestebina, tačiau nekomentavo, ar jis yra komerciškai pagrįstas.

Jis teigė, kad Telecentras galėtų patenkinti privačių klientų poreikius ir tuo atveju, jei įstatymais būtų įpareigotas skirti LRT atskirą transliacijų tinklą.

“Telecentras iki šiol tenkino visų transliuotojų poreikius ir vykdė visus įsipareigojimus, tai darys ir toliau”, – sakė G.Stirbys.

Šiuo metu Telecentro tinkle LRT turi dvi programas.

“Teo LT” Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas BNS sakė, kad televizijos signalui siųsti reikalingi tinklai yra itin ribotas daugelio pasaulio šalių resursas.

“Todėl svarbu su juo elgtis atsakingai ir panaudoti maksimaliai efektyviai bei naudingai televizijos žiūrovams. Iš anksto paskirsčius dažnius ir nenumatant, kas bus su jais daroma, kyla rizika, jog ne visi jie bus panaudoti efektyviai”, – sakė bendrovės atstovas.

“Šiuo metu suformuotas, mūsų nuomone, puikiai veikiantis mechanizmas, kai dėl dažnių skyrimo rengiamas konkursas ir licencija skiriama konkrečius planus turinčiam paslaugų teikėjui. Manome, jog atsilaisvinsiantys dažniai turėtų būti paskirti tokiu pačiu būdu”, – aiškino N.Ivanauskas.