Krizė užsmaugė Graikiją

Vasario pradžioje visa Europa sulaikiusi kvapą stebėjo įvykius Graikijoje. Ėmė aiškėti, kad šalies skola siekia net 300 mlrd. eurų, arba 127 proc. BVP (dabar ji priartėjusi jau prie 132 proc. BVP), taip pat paaiškėjo, kad Graikijos biudžeto deficitas 2009-aisiais iš tiesų buvo ne 13,6 proc., kaip skelbė pati Graikija, o beveik 15 proc. BVP.

Dar paaiškėjo, kad Graikija daug metų nesivargino grąžinti skolų užsienio kreditoriams, net jei turėdavo tam lėšų, o tik vis daugiau skolinosi. Tokia Graikijos padėtis ėmė kelti grėsmę visai euro zonai ir pačiam eurui, kurio vertė šiemet vis smuko, o kartu krizės aidai ėmė aidėti ir Portugalijoje, Ispanijoje bei Airijoje.

Į tokias naujienas Europos Sąjunga sureagavo pareikalaudama Graikijos nedelsiant imtis griežto taupymo: visiems šalies valstybės tarnautojams sumažinti atlyginimus, mažinti pensijas, vėlinti pensinį amžių. Graikija su šiais reikalavimais sutiko, tačiau šalyje kilo masiniai protestai, kurie tai vienur, tai kitur prasiveržia iki pat dabar.

Beje, būtent krizė Graikijoje privertė įsteigti bendrą 750 mlrd. eurų Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo krizių fondą, iš kurio Graikijai atseikėta 110 mlrd. eurų.

Kremlius atsigręžė į Lietuvą

Šį vasarį po bemaž dešimtmečio pertraukos Lietuvos ir Rusijos vadovai susitiko dalykinio pokalbio akis į akį ir netgi prabilo apie aukščiausio lygio vizito galimybę.

Akademinę valandą trukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir faktiniu Rusijos vadovu laikomo premjero Vladimiro Putino pokalbis Helsinkyje, vykstant Baltijos jūros valstybių vadovų susitikimui, nutraukė bemaž dešimtmetį Kremliaus vykdytą Lietuvos “nepastebėjimo” aukščiausiu lygiu politiką.

Siekti tiesioginio kontakto su Rusijos vadovybe – tokia buvo svarbiausia užduotis, kurią iš karto po savo išrinkimo prezidente D.Grybauskaitė pavedė Lietuvos diplomatijai. Netrukus prasidėjusi Lietuvos vežėjų blokada tapo puikiu pretekstu prezidentės pokalbiui su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Šis savo ruožtu per pokalbį pasiuntė signalą, kad Maskva linkusi “atitirpinti” savo santykius su Lietuva, kurių retorika pastaruosius penketą metų priminė šaltąjį karą.

Algirdui Šemetai patikėtas komisaro portfelis

Vasarį Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso sudarytą naujos sudėties narių kabinetą, kuriame mokesčių ir audito eurokomisaro pareigos patikėtos lietuviui Algirdui Šemetai. Dėl abejotinos lietuvio ir bulgarės kandidatūros EP socialdemokratai buvo pasiryžę vetuoti naujos EK sudėtį, tačiau užteko pakeisti tik Bulgarijos atstovę. Buvęs Lietuvos finansų ministras daugiausiai kritikos sulaukė dėl nepakankamos kompetencijos reformuoti ES kovos su korupcija tarnybą.

Bankai tapo NT agentūromis

Nors bankai jau prieš porą metų įsteigė antrines nekilnojamojo turto valdymo bendroves, oficialiai paprašyti duomenų apie perimtus butus jie postringaudavo apie atjautą nemokiems klientams ir savo begalinį supratingumą. Bankų atstovai tvirtindavo, kad perėmė vos vieną ar du butus, tačiau Centrinės hipotekos įstaigos (CHĮ) duomenys rodo ką kita: bankų prašymu gyventojų turtas buvo areštuojamas jau prieš porą metų, o šiemet šis procesas įgijo didžiausią mastą. CHĮ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bankų prašymu turto arešto žymos buvo uždėtos 591 butui ir 1165 žemės sklypams.

Indėlių palūkanos nukrito iki žemiausio lygio

Laikyti pinigus banke tapo taip pat nuostolinga kaip ir kojinėje. Indėlių litais palūkanos didžiuosiuose šalies bankuose pasiekė pastarųjų poros metų žemumų rekordą ir nusirito iki maždaug 2 proc. Priminsime, kad dar prieš pusmetį indėlių palūkanos siekė 8–10 proc.

Vankuverio žiemos olimpinės žaidynės

Svarbiausiame pasaulio sporto renginyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai ir kultūriniai interesai, šiemet rekordinis sportininkų skaičius – 2621 – atstovavo 82-iem skirtingoms šalims. Pirmą kartą žaidynių istorijoje daugiausiai medalių susižėrė kanadiečiai, antra liko Vokietija, o JAV komandai teko trečia vieta. Su dviem sidabro medaliais grįžo Latvijos, su vienu sidabro medaliu – Estijos sportininkai. Lietuvos sportininkai neiškovojo nė vieno medalio. Pasak Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno, tai atskleidžia žiemos sporto padėtį mūsų šalyje.

Išskirtinė paroda

Vilniaus paveikslų galerijoje vasarį pristatyti ispanų dailininko Francisco Goyos “Kapričai”. Parodoje žiūrovai išvydo 78 serijos kūrinius, atspaustus 1806–1807 m. Madride. Paslaptingieji “Kapričai”, papildyti paties autoriaus literatūriniais komentarais, išgarsino autorių visame pasaulyje.