2010-ieji į vieno seniausių ir žymiausių Vidurio bei Rytų Europos aukštųjų mokyklų istoriją įeis kaip išties sėkmingi metai, per kuriuos ne tik išlaikytas šalies studentų pasitikėjimo egzaminas, bet ir pelnytas geriausio universiteto Baltijos šalyse vardas.

Tai, kad į Vilniaus universitetą stoja gabiausi šalies abiturientai, jau antrus metus įrodo studentų krepšelių sistema. Šiemet VU surinko per 2,7 tūkst. studento krepšelių, o tai tūkstančiu daugiau, nei pritraukė kiti universitetai, pagal šį rodiklį esantys arčiausiai VU.
Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, vienas švietimo reformos tikslų – perkelti studentą į galios centrą, kad nuo jo pasirinkimo priklausytų aukštosios mokyklos finansavimas, – pasiteisino.
Beje, universitetų paslaugų kokybę vertina ne tik studentai, bet ir įvairios reitingų agentūros bei leidiniai. Štai mūsų žurnalo jau trylika metų sudaromame šalies aukštųjų mokyklų reitinge seniausia Lietuvos Alma mater metai po metų nepalieka aukščiausios pozicijos ir yra geriausia Lietuvoje pagal mokslo bei meno veiklą, akademinio personalo kvalifikaciją, studijų krypčių įvairovę ir kitus kriterijus.
O šį rudenį paaiškėjo, kad ir tarptautiniame kontekste Vilniaus universitetas turi puikias pozicijas. Ir jas kasmet gerina. Praėjusiais metais tarptautiniame universitetų reitinge QS buvęs tarp 550–600 pačių geriausių pasaulio universitetų, šiemet VU pakilo jau į 500–550 vietas užimančių universitetų grupę, palikdamas užnugaryje artimiausią konkurentą iš Baltijos šalių – Tartu universitetą.
Tarp mūsų regiono universitetų geresnį nei VU rezultatą parodė Švedijos Upsalos universitetas (62 vieta), Maskvos M.Lomonosovo universitetas (93 vieta) ir Krokuvos Jogailos universitetas (304 vieta). O kaimyninių Latvijos ir Baltarusijos universitetai atsidūrė žemesnėse pozicijose nei VU. Pasak VU studentų atstovybės prezidento Liutauro Gudžinsko, ypač džiugu, kad Vilniaus universitetas kyla dabartiniais laikais, kai daug kas Lietuvą ir jos perspektyvas skuba nuvertinti.
Pagal atskirus rodiklius VU laimėjimai yra gana dideli. Pvz., pagal akademinę reputaciją užimta 301 vieta, o pagal darbdavių įvertinimus – net 251 vieta. VU akademinė bendruomenė ypač džiaugiasi šiuo įvertinimu ir žada siekti dar aukštesnių pozicijų. Pasak VU rektoriaus akademiko Benedikto Juodkos, norint pakilti reitingų lentelėje, būtina didinti VU mokslininkų publikacijų geriausiuose pasaulio moksliniuose žurnaluose skaičių. Taip pat labai svarbus veiksnys yra tarptautiškumas, todėl bus siekiama pritraukti dar daugiau studentų iš užsienio. Tai daryti bandoma gausinant magistro studijų programų užsienio kalba. Priminsime, kad šiais mokslo metais studijas VU pradėjo per 500 užsieniečių iš 60-ies pasaulio šalių, trečdalis iš jų įgis VU diplomą, kiti studijuos vieną ar du semestrus.

VU sustiprins mokslo institutai

Neabejojama, kad VU mokslo rezultatus pagerinti ir dar labiau lygį pakelti turėtų prie universiteto šiais metais besijungiantys mokslo institutai. Priminsime, kad spalį prie VU prisijungė Lietuvos mokslo akademijai priklausę Matematikos ir informatikos, Biotechnologijų ir Biochemijos institutai.
O stiprinant studijų kokybę šią vasarą VU pagal konsorciumo principą susivienijo su Vilniaus pedagoginiu universitetu, su kuriuo bus bendradarbiaujama rengiant sporto medicinos ir kitus gamtos mokslų specialistus, dalijamasi moksline įranga.
Dar viena naujovė – šių metų pabaigoje bendradarbiaujant su Kinijos Liaoningo universitetu VU įsteigtas Konfucijaus institutas, kuris yra vienas iš daugiau kaip 200 institutų, veikiančių 88 pasaulio šalyse. Šis institutas papildys Orientalistikos centro veiklą, studentai turės daugiau galimybių pažinti kinų kalbą ir kultūrą.
Beje, verta paminėti, kad VU yra vienas iš daugiausiai ES lėšų panaudojančių universitetų Lietuvoje. Per įvairius projektus jam pavyks pritraukti net 500 mln. Lt ES lėšų. Visa tai pasiekė jungtinės universiteto vadovybės, akademinės bendruomenės ir studentų pajėgos.
Tiesa, L.Gudžinskas siūlo neužsiliūliuoti sėkme: nors vertinant iš esmės bendra studijų kokybė Vilniaus universitete aukšta, tačiau skirtinguose fakultetuose ji labai nevienoda. “Vieni fakultetai yra pažangesni, kituose reikia didelių permainų”, – pripažįsta pašnekovas.