Dar tik pusmetį kultūros ministru dirbantis Arūnas Gelūnas, kaip ir žadėjo, įnešė naujų vėjų į užsistovėjusius kultūros politikos vandenis.

Nepaisant to, kad į ministro postą jį delegavo prezidentės Dalios Grybauskaitės nemėgstamas politikas Arūnas Valinskas, šalies vadovė ilgai nedvejodama sutiko skirti A.Gelūną kultūros ministru. Ji jau buvo atkreipusi dėmesį į jį tada, kai tuomet Vilniaus dailės akademijos prorektoriumi dirbęs A.Gelūnas kartu su kitais kultūros ir meno atstovais rengė kultūros politikos kaitos gaires. Būtent nuo jų įgyvendinimo ir pradėjo savo darbus prieš pusmetį į politiką pasiryžęs žengti profesionalus grafikas.
Per tokį trumpą laiką sunku tikėtis daug konkrečių rezultatų, tačiau kultūros pasaulyje A.Gelūnas jau spėjo pelnyti gerą reputaciją. Žmonėms gerą įspūdi daro tai, kad ministras iš tiesų gilinasi į visų sričių problemas, stengiasi pats perprasti kompleksiško kultūros pasaulio konjunktūrą ir pradeda čia daugybę metų neregėtas reformas.

Užsimojo pakeisti vadovus
Tiesa, gero žodžio apie A.Gelūną turbūt nesurastų tie, kuriems jo srendimai jau kainavo postus.
“Atėjęs čia dirbti tikrai radau įsisenėjusių užtikrinto finansavimo gavimo, nebekvestionuojamo prestižo ir profesionalumo įpročių. Tuos dalykus reikėjo pakeisti”, – sako ministras.
Nacionalinio dramos teatro (NDT) generalinio direktoriaus Adolfo Večerskio nušalinimą jis vadina ne atsitiktiniu epizodu, o dabar prasidedančio naujo proceso dalimi. “Lietuvoje daug kultūros žmonių, kurie čia dirba seniai, yra susitapatinę su kultūros institucijomis ir jaučiasi vieninteliai bei nepajudinami. O juk šiuolaikinė kultūra yra dinamiškas laukas – ten turi patekti naujų impulsų, reikia į juos reaguoti, juk auga nauja karta. Kaita ir rotacija čia neišvengiama”, – pabrėžia A.Gelūnas.
Ministras vardija, kad nuo jo vadovavimo pradžios jau pakeisti ne tik NDT, bet ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniaus mažojo teatro vadovai, iki metų pabaigos dar turėtų pasikeisti ir Kauno valstybinės filharmonijos bei Šiaulių valstybinio kamerinio choro “Polifonija” vadovai.
“Tikrai patiriu spaudimą, bet nenoriu leistis į detales. Pasiduoti nežadu”, – kultūros pasaulio intrigų uždangą šiek tiek praskleidžia ministras.

Permainos – pagal gaires
Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė teigia, kad dar per anksti vertinti, ką gero kultūros ir meno pasauliui nuveikė A.Gelūnas, nes jis dar palyginti neseniai sėdi ministro kėdėje. “Tačiau matau pastangas iš tiesų reformuoti visą sistemą, keisti kultūros politiką”, – pabrėžia NDG vadovė.
Ji drauge su dabartiniu ministru dirbo rengiant kultūros politikos kaitos gaires ir mato, kad jis jų dabar laikosi. “Tai profesionalų rengtas, išsamus dokumentas. Jei jis bus įgyvendintas, galėsime džiaugtis esminiai teigiamais pokyčiais”, – tikisi L.Jablonskienė.
A.Gelūnas pabrėžia, kad būtent kaitos gairės – jam svarbiausia darbo kryptis. Iš 75 suplanuotų strateginės kultūros politikos gairių jis yra išskyręs 25, jo manymu, svarbiausias kryptis ir tikisi suspėti jas įgyvendinti, kol vadovaus ministerijai. “Net pačiu geriausiu atveju, jei išliksiu iki kadencijos pabaigos, juk atėjau tik į jos vidurį, teturiu pustrečių metų”, – skaičiuoja ministras.
Vienas pirmųjų suplanuotų darbų – įkurti Meno tarybą. Jos įstatai jau netrukus turi pasiekti Seimą. “Reikalinga atskirti funkcijas. Taryba bus ekspertinė organizacija, kuri vertins ir atrinks projektus, o strateginės kultūros politikos kryptys, įstatymų bazės kūrimas liks ministerijos funkcija”, – aiškina ministras.
Jis neslepia, kad naujajai tarybai reikės papildomo finansavimo, bet išteklių ketina rasti sistemos viduje – šiuo metu atliekamas kultūros sistemos išorinis auditas, ketinama mažinti kai kurias įstaigas, o kai kurias – iš viso likviduoti. “Kokybiškai dirbančias esmines institucijas turime remti geriau nei dabar, bet tikrai turime ir moraliai pasenusių įstaigų”, – neslepia ministras.
Kaip jam pavyko kitiems metams išprašyti 5 proc. didesnį nei šiemet kultūros biudžetą? “Kalbėjau argumentų kalba. Negalime pasistatyti nacionalinę galeriją, ja baisiai džiaugtis, rengti ten valstybinius furšetus, bet neskirti pakankamo finansavimo elektrai ir šildymui”, – paaiškina jis.
Deja, kol kas jis negali pažadėti didesnių atlyginimų muziejų, bibliotekų darbuotojams. “Nedovanotina, kad jie tokie skurdūs. Bet kol kas nieko nepavyko padaryti”, – apgailestauja A.Gelūnas.

A.Gelūnas: “Lietuvoje daug kultūros žmonių, kurie dirba seniai, yra susitapatinę su kultūros institucijomis ir jaučiasi vieninteliai bei nepajudinami”