2011 m. greičiausiai atgausime sunkmečio gilumoje išbarstytus suartėjimo su euru taškus, tačiau ir pati euro zona per krizę atskleidė savo silpnąsias puses.

Ar euro zona vis dar tas pats geidžiamas išrinktųjų klubas, kurio durys Lietuvai prieš pat nosį buvo užtrenktos 2006 m. vasarą? Krizė visiškai apnuogino euro zonos problemas: bendros valiutos erdvė buvo kuriama užmerkiant akis į milžiniškus jos narių skirtumus, tikintis, kad bendri pinigai padės išlyginti tuos nelygumus. Pastaruosius kelerius metus naujoms narėms skrupulingai taikyti Mastrichto kriterijų reikalavimai, – juk Lietuva nepriimta dėl viena dešimtąja po kablelio viršyto infliacijos rodiklio. Tačiau prieš dvylika metų Europa buvo ne tokia priekabi pinigų sąjungos narių vertintoja, tad dėsninga, kad dabar euro zoną ir smukdo Graikija ar Italija, niekada nė nepriartėjusios prie Mastrichto kriterijaus neturėti didesnės nei 60 proc. nuo BVP valstybės skolos. Strategijos, tinkančios net ir sunkmečiu nedaug suvargusiai Vokietijai, visiškai netinka ties bankroto riba balansuojančioms euro zonos “silpnosioms grandims”. Todėl tolesnis euro svyravimas 2011 m. – neišvengiama realybė.
Kad ir kaip toliau klostytųsi euro zonos peripetijos, pačios Lietuvos kritika šiai pinigų sąjungai būtų panaši į lapės iš pasakėčios pastabas dėl neva pernelyg rūgščių vynuogių, kurių ji paprasčiausiai negali pasiekti. Euras – Lietuvos siekis, nuo kurio per pastaruosius dvejus metus labai smarkiai nutolome. Tačiau jau šiemet Lietuvos atitikimo Mastrichto kriterijus rodikliai turėtų pagerėti, o tolesnis progresas euro zonos slenkstį įveikiamą mums turėtų padaryti kaip tik 2013 m. vasarą – kai pagal dabartinius ketinimus bus vertinamas Lietuvos pasirengimas pereiti prie bendros Europos valiutos nuo 2014 m.

Stabilumo šiemet dar nebus

Euras – viena iš daugelio pasaulio valiutų, kurių kursų svyravimas priklauso nuo ekonomikos pokyčių, tiksliau – nuo naujienų apie tuos pokyčius. Štai pernai metų pradžioje pasaulis vis dar buvo apimtas susirūpinimo dėl Dubajaus skolų burbulo sprogimo, ir doleris tekainavo 2,38 Lt. Vėliau blogųjų naujienų koncentracija driokstelėjo Europoje – palūžo prasiskolinusi Graikija, taigi už dolerį jau buvo galima gauti 2,89 Lt. Tada JAV centrinio banko vadovas Benas Bernanke užsiminė, kad spausdins dolerius, ir šios valiutos kursas vėl smuktelėjo iki 2,44 Lt. Lapkritį atėjo blogų naujienų iš Airijos eilė, tad vėl pradėjo pigti euras ir brangti JAV doleris.
Kaip visada metų pradžioje, pasaulio verslo žiniasklaida ir vis didesnį svorį įgyjantys tinklaraščiai plyšta nuo prognozių, kas laukia labai skirtingo ekonominio pajėgumo šalis vienijančios euro zonos. Vyrauja nuomonė, kad esminių pokyčių euro zonoje nesulauksime – reikalai bus labai panašūs į 2010 m. balaganą. Nė viena šiai pinigų sąjungai priklausanti valstybė bankrutuoti neturėtų – tai yra nebus atidėtas nė vienas palūkanų mokėjimas ar obligacijų išpirkimas, o kartu, nepaisant prognozuojamo kai kurių valstybių skolų restruktūrizavimo, nebus sumažinta nominali obligacijų vertė.
Beje, būtent valstybių platinamų vertybinių popierių rinka praėjusiais metais parodė, kad narystė euro zonoje savaime negarantuoja jos narėms privilegijų ir nepelnyto prestižo. Pavyzdžiui, dar metų pradžioje jau tada rizikingesne už Lietuvą laikyta Graikija savo obligacijų emisiją išplatino už mažesnes palūkanas, nei tai pasisekė padaryti Lietuvos Vyriausybei. Tačiau jau rudenį investuotojams patikimesnė atrodė Lietuva, ir mes pasiskolinome geresnėmis sąlygomis.

“Swedbank Markets” tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas įsitikinęs, kad didelių kataklizmų 2011 m. euras nepatirs. “Tie, kas pranašauja euro žlugimą, kalba nesąmones. Euras – patikima valiuta, euro zonos vyriausybės sprendžia savo problemas, niekas euro nespausdina į kairę ir į dešinę – skirtingai nei JAV dolerio”, – aiškina analitikas.
Anot jo, Europoje priimami sprendimai yra kur kas nuoseklesni nei JAV politika. “Europos centrinis bankas (ECB) neleis skatinti infliacijos – jei tokia grėsmė šiemet kils, jis pradės didinti palūkanas”, – prognozuoja banko analitikas.
Iš tiesų ECB prezidentas Jeanas Claude’as Trichetas jau praeitų metų pabaigoje pasiuntė aiškią žinią, kad šiemet bus galima laukti euro palūkanų didėjimo. Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat kalba apie nedrausmingą finansų politiką daugybę metų vykdžiusių silpnųjų euro zonos narių gelbėjimo pabaigą. Tačiau vargu ar šie perspėjimai bus įgyvendinti: tos pačios Vokietijos bankai vien Airijoje yra paskolinę daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių. O ką visai Europos finansų sistemai reikštų Ispanijos, kurios nekilnojamojo turto rinkoje jau dabar kabo per pusantro milijono neparduotų butų, sprogimas, patirti nenorėtų niekas.

Lietuva išmoko taupyti

Žiūrint į euro zoną šiuo metu kamuojančias problemas kyla klausimas, ar ši valiuta vis dar turi būti geidžiamiausias jos dar neturinčių ES naujokių tikslas. Eurą jau įsivedusioje Estijoje tokios diskusijos vyko praėjusių metų pabaigoje, tačiau – ne itin smarkios ir tik nepriklausomų analitikų, ekonomistų lygiu. “Iš esmės visi supranta ir sutaria, kad narystė euro zonoje Estijai reikalinga”, – sako Estijos “Swedbank” vyriausioji analitikė Maris Lauri. Ji pabrėžia, kad racionaliai savo finansus tvarkyti mokanti ir taupyti sugebanti Estija jau iš karto stoja tarp stipriųjų euro zonoje, o narystė joje dar labiau sustiprins šalies ekonomiką. “Visų pirma tai – išaugusio prestižo, kurio pasekmė –  didesnės užsienio investicijos, auganti užsienio prekyba – reikalas”, – pabrėžia bankininkė.
Jokio finansinių atsargų rezervo ekonominio augimo metais nesugebėjusi sukaupti Lietuva per krizę, skirtingai nei Estija, prie euro ne priartėjo, o nutolo, – kol kas nesugebame tinkamai subalansuoti biudžeto, o didelį kritimą patyrusios Lietuvos Vyriausybei užsienio rinkos sunkmečiu skolino tik už labai aukštas palūkanas.
Tačiau per šiuos ir kitus metus turėtumėm vėl pasivyti Mastrichto kriterijų karteles ir jau 2013 m. vasarą, kai bus vertinamas Lietuvos pasirengimas stoti į euro zoną, sulaukti pakvietimo.
“Valdžios sektoriaus skola turėtų stabilizuotis ties 45 proc. nuo BVP riba; biudžeto deficitas šiemet sieks apie 6 proc., o 2012 m. jau pasieksime reikalingą 3 proc. ribą; vertybinių popierių palūkanos ir toliau mažės – juk mažėja mūsų rizika ir gerėja vertinimai”, – optimistiškai pačią artimiausią ateitį vertina T.Andrejauskas.
Tiesa, Lietuva, kol dar ne euro zonos narė, galėjo pasinaudoti galimybe, atsižvelgdama į ekonominį ciklą, keisti lito vertę – 15 proc. valiutos nuvertinimą ar pabranginimą leidžia net griežtieji Mastrichto kriterijai. Šiaip ar taip, Norvegijos investicijų bendrovės “Terra Markets” Vilniaus filialo vadovo pavaduotojo Aurelijaus Burdos nuomone, nesmarki lito devalvacija gal ir būtų buvusi naudinga pačioje krizės pradžioje, kai tokiu būdu buvo galima mėginti atpiginti mūsų gamybą ir paskatinti eksportą. Tačiau didesnės naudos ekonomikai ir šalies įvaizdžiui bei stabilumui davė griežta taupymo politika.
Nuolatiniam stabiliam lito kursui pritaria ir investicinio banko “GILD Bankers” partneris Šarūnas Skyrius. “Ruoštis krizei reikėjo prieš jai prasidedant – sukaupti rezervą. Kadangi to nebuvome padarę, tik stabilumas ir nuoseklus taupymas padėjo lipti iš dugno”, – mano jis.
Dėl taupumo Lietuva turi galimybių jau artimiausiais metais priartėti prie kriterijų įsivesti eurą, pabrėžia ekspertai.

Lentelė
Euras Lietuvai: už ir prieš
+
Prekybos masto euro zonoje didėjimas (nelieka išlaidų dėl valiutos keitimo, išnyksta neapibrėžtumas dėl galimo lito kurso svyravimo)
Palūkanų lygio sumažėjimas
Kainų skaidrumas (finansinė integracija į euro zoną, didesnė konkurencija tarp gamintojų ir prekybininkų)
–
Galimybės keisti valiutos kursą praradimas
Nedidelė Lietuvos ir stipriausių euro zonos valstybių verslo ciklų koreliacija (bendra pinigų politika lems vienodas palūkanų normas, kurios tuo metu gali būti palankios stipresnėms ekonomikoms, bet būti žalingos silpnesnei Lietuvai)
Gyvenimo su nedidelėmis palūkanomis pavojai (lemtų greitą, bet nestabilų Lietuvos ekonomikos augimą).
Šaltinis: ekonomisto Raimondo Kuodžio puslapis www.ekonomika.org

Lentelė
Euro ir JAV dolerio santykio svyravimas per 10 metų

Santykis 0,8 0,9 1 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6

Metai 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Šaltinis: Europos centrinis bankas

Lentelė
Lietuvos konvergencijos rodikliai (proc.)
Rodiklis 2006 m. vasara* (Lietuva / ES kriterijus) 2010 m. vasara (Lietuva / ES kriterijus)
Infliacija 2,7 / 2,6 2 / 1
Valdžios sektoriaus deficitas 0,5 / 3 8,9 / 3
Valdžios sektoriaus skola 18,7 / 60 29,3 / 60
Ilgalaikė palūkanų norma 3,7 / 5,9 12,1 / 6
* Tada Lietuva 0,1 proc. viršijo infliacijos rodiklį ir nepriimta į euro zoną.
Šaltinis: Lietuvos bankas

Įkirtos:

Šarūnas Skyrius, investicijų bankininkas: “Lito kurso kaitaliojimas duotų daugiau žalos nei naudos.”

Aurelijus Burda, investicijų analitikas: “Griežta pastarųjų metų Lietuvos taupymo politika priartino mus prie euro.”

Tomas Andrejauskas, banko analitikas: “2011 m. pagerinsime visus  Mastrichto kriterijų atitikimo rodiklius.”

Maris Lauri, Estijos ekonomistė: “Narystė euro zonoje Estijai – ne tiek ekonominė būtinybė, kiek prestižo ir stabilumo garantas.”