Ekonomika
Šiemet dėl kylančių pasaulio akcijų rinkų didžiausią investicijų prieaugį, tikėtina, skaičiuos didesnės akcijų dalies pensijų fondai, nors rinkų svyravimai turėtų paaštrėti, pirmadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.
Anot pensijų fondų valdytojų, nors šiemet akcijų rinkose laukiama didesnių svyravimų nei 2010 metais, tačiau dėl atsigaunančio pasaulio ūkio akcijų rinkos turėtų kopti aukštyn, o tai teigiamai atsilieptų akcijų pensijų fondų.
“Kai tikimasi rinkų kilimo, kuo akcijų pensijų fondų daugiau, tuo didesnę grąžą jis skaičiuos. Todėl didesnę teigiamą įtaką pajus solidesnės akcijų dalies pensijų fondų. Žinoma, nemenkos įtakos pensijos grąžai turės tinkamai parinktos investicijos fonde”, – aiškina “Aviva Lietuva” finansų direktorius Arūnas Rumskas.
Jo nuomone, šiemet labiau seksis tiems pensijų fondams, kurie investuos į stabilias rinkas, pavyzdžiui, į Vokietiją, Skandinaviją, stiprios Azijos šalys galėtų būti šių metų arkliukai.
“SEB investicijų valdymas” Investavimo departamento vadovas Gediminas Milieška sako, kad trumpuoju laikotarpiu įžvelgia pasaulio makroekonominių duomenų gerėjimo tendenciją – tai suteiks impulsą augti akcijų rinkoms. Žvelgiant į maždaug dviejų metų perspektyvą, akcijų rinkas turėtų maitinti 2011-2012 metais mažėsiantis nedarbas.
Todėl, anot jo, labiausiai išloš tie pensijų fondai, kurie yra subalansuoti ar agresyvesni: “Didesnę grąžą skaičiuos tie pensijų fondai, kurie turės didesnę negu įprasta akcijų dalį bei mažesnę negu įprasta vyriausybių ar įmonių obligacijų dalį.”
Tačiau jis primena, kad šiemet kylančioms akcijų rinkoms grėsmę gali kelti vis dar tebesitęsianti Europos skolų krizė ir šalių poreikis perfinansuoti skolas. Kinijos infliacija išliks svarbiu veiksniu, nes nuo jos priklausys, kokios bus Kinijos bazinės palūkanų normos, kiek augs ūkis.
Anot pensijų fondai valdytojų, šiemet konservatyvūs pensijų fondai, panašu, didelėmis grąžomis pinigus senatvei kaupiančių dalyvių nelepins, ypač fondai, pinigus “įdarbinantys” į išsivysčiusių šalių vyriausybių obligacijas.
A.Rumskas tikina, jog palūkanų normos rinkose gali tik didėti, todėl uždirbti bus sunku, pvz., investuojantys į Vakarų pasaulio obligacijas gali tikėtis maždaug 1-2 proc. metų pajamingumo.
“Mes dar matome galimybių uždirbti iš Lietuvos vyriausybių obligacijų, jų grąža siekia apie 4,5 proc., o Lietuvos biudžeto padėtis normali. Tačiau matyti tokius konservatyvių pensijų fondų prieaugius, kokius matėme 2010 metais, jau sunku tikėtis”, – įsitikinęs A. Rumskas.
2010 metais Lietuvos rinkoje beveik dvigubai mažėjo palūkanos, o tai suteikė teigiamo impulso konservatyviems pensijų fondams.
Jam pritaria ir “Ergo Lietuva gyvybės draudimas” Draudimo departamento direktorė Aistė Rudžinskytė, sakanti, kad šiemet iš obligacijų rinkos nesitiki solidaus prieaugio, tačiau stabilių šalių, tarkime, Vokietijos, Skandinavijos, obligacijos sumažintų pensijų fondų svyravimus.
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija duomenimis, šiuo metu, skaičiuojant nuo pensijų reformos pradžios 2004 metų, bendras pensijų fondų valdytojų uždarbis būsimiesiems pensininkams sudaro 280,735 mln. litų. “Sodra” iš viso į pensijų fondų dalyvių sąskaitas yra pervedusi 3,605 mlrd. litų, o pensijų fondų dalyvių turtas 2010 metų pabaigoje sudarė iš viso 3,854 mlrd. litų.
Praėję metai buvo sėkmingi kaupiantiems pensijas – antros pakopos pensijų fondai vien iš investicijų uždirbo beveik 272 mln. litų ir būsimų pensininkų kaupiamus pinigus padidino iki 3,85 mlrd. litų.
Praėjusių metų gruodis fondams buvo vienas sėkmingiausių praėjusių metų mėnesių – per jį investicijos senatvei kaupiantiems žmonėms sužėrė 72,12 mln. litų, daugiausia nuo kovo, kuomet per mėnesį buvo uždirbta 98 mln. litų.