"Veido" archyvas

Šiaurės Amerika – tikras keliautojų Eldoradas. Tačiau vieni čia traukia ieškoti laimės, darbo ir pinigų, o kiti – malonumų ir nuotykių.

Išgirdus žodį “Amerika” daugeliui prieš akis tikriausiai iškyla kaip kaleidoskopas besikeičiantys romanų, filmų ir reklamų suformuoti vaizdai: ant nebalnotų arklių skriejantys pusnuogiai ilgaplaukiai vyrai, žiaurūs aukso ieškotojai, valkataujantys meksikiečiai, kalnai kokaino ir apkūnūs žmonės dirbtinokomis šypsenomis. Tačiau iš tiesų Amerika yra daug daugiau.

Tuo įsitikino ir Aistė Ridikaitė su savo draugu Germantu, kartu leidęsi į kelionę palei Ramiojo vandenyno pakrantę, kur gaudydami palankų vėją ir purslotas bangas ne tik mėgavosi jėgos aitvarų ir banglenčių teikiamais malonumais, bet ir kitus mokė šio sporto paslapčių. Metus trukusi kelionė tapo įdomiu nuotykiu, per kurį pašnekovai ne tik susipažino su įvairiais žmonėmis, bet ir aplankė penkias šalis – Meksiką, Kanadą, JAV, Braziliją ir Ekvadorą.

Kelionė Šiaurės Amerikos pakrante lietuviams buvo neplanuotas, tačiau įdomus netikėtumas, mat tik atskridę į Meksiką susipažino su keistu vietiniu įstatymu: europietis automobilį įsigyti čia gali, tik vairuoti jo neturės teisės. Tad teko belstis iki Kanados ir iš ten automobiliu, per daug nenutolstant nuo vandenyno, per JAV grįžti į Meksiką.

Pasaulio akvariumas

Meksika – pačių įvairiausių įdomybių pilna šalis. Čia galima pasižvalgyti ir po mirusių actekų bei majų civilizacijų liekanas, pažioplinėti po įvairiaspalvius miestus ir kaimus, grožėtis laukine gamta, lipti į kalnus ar laiką leisti puikiuose paplūdimiuose. Aistė su bendrakeleiviu, įsikūrę mažame miestelyje, esančiame viename didžiausių pasaulyje Kalifornijos pusiasalyje, priklausinačiame Meksikai, mėgavosi Korteso jūros bangomis.

Korteso jūra dažnai vadinama pasaulio akvariumu. “Joje yra visokiausios gyvūnijos ir augmenijos, vanduo tiesiog verda. Mes buriavom kartu su rajomis ir delfinais, net banginių matydavome”, – šypsodamasi pasakoja Aistė.

Pasitaiko ten ir ryklių, tačiau artimos pažinties su šiais grėsmingais gyvūnais keliautojai išvengė, nors kai iš vandens galvą kyštelėdavo smalsus delfinas, vis tiek akimirką persmelkdavo panika.

Įdomi ir dar viena detalė. Nors viso pasaulio turistai gąsdinami Meksikoje klestinčiu nusikalstamumu, korupcija ir keistais įstatymais, lietuviai į grėsmingas situacijas nepateko. Tiesa, vykstant per Meksikos sieną teko pavargti, kol buvo sutvarkyti dokumentai ir vizos. “Teko bent tris kartus pereiti sieną, kol supratom, kur reikia užsidėti antspaudą ir kaip tapti legaliam Meksikoje. Buvo ir nelabai malonių situacijų, kai jau vakare, tamsiu metu, kareiviai paprašydavo išlipti iš mašinos ir pradėdavo raustis po mūsų pinigines”, – stebėjosi Aistė.

Pastaraisiais metais meksikiečiai bando pažaboti narkotikų prekeivius ne tik perkasdami mažų oro uostų pakilimo takus, kad niekas negalėtų nei pakilti, nei nusileisti, bet ir prie miestų įkurdami kariuomenės patikrinimo postus, kurie neretai turistus išgąsdina. Na, o nedideliuose miesteliuose, kuriuose visi vieni kitus pažįsta, yra taip saugu, kad net durų rakinti nereikia.

Beje, meksikiečiai, nors ir labai karšto būdo, – labai paprasti, nuoširdūs ir rimtai į viską žiūrintys žmonės. Na, o jei vietiniai gyventojai pakviečia keliautoją į savo namus, vadonasi, rodo pačią didžiausią pagarbą ir svetingumą. Tad svečias turi atitinkamai elgtis ir atsidėkoti šeimininkui tuo pačiu.

Ir dar atvykėliams reikia nepraleisti progos kiek tik telpa mėgautis meksikietišku maistu, nes grįžus beliks apie jį tik svajoti. “Kai tik nuvažiavome, tai atrodė, kad viskas čia riebu, sotu, porcijos didžiulės, mažai daržovių, o dabar labai norėtųsi paragauti. O kokios ten žuvys! Šviežios, ką tik pagautos, ir jų tokia įvairovė, kad daugelio net nesi ragavęs”, – pasakoja keliautoja.

Kur lyja lietus, o žmonės šypsosi

Paprastai turistai kaip gražiausią Šiaurės Amerikos šalį nurodo Kanadą: jos laukinė, rodos, žmogaus kojos nepaliesta gamta, raudonomis spalvomis rudenį tviskantys klevai ir ramybė – tai, ko reikia nuo skubėjimo ir didmiesčių pavargusiems žmonėms.

Pasak Aistės, jie daugiausiai laiko praleido Vankuverio apylinkėse, kurios padarė netikėtą įspūdį – priminė Lietuvą. Galbūt dėl to, kad pagaliau galėjo pasimėgauti lietumi, kurio nebuvo matę pusę metų, ir ankstyvu pavasariu. Na, o Vankuveris net niūriu oru – puikus ir įspūdingas miestas, apsuptas kalnų, išraižytas upių, padabintas dailiomis krantinėmis. Vaikščiojant jaukiomis, romantiškomis gatvelėmis galima pasimėgauti ramia miesto dvasia.

“Vankuveryje labai mielas senamiestis, įdomi observatorija ir planetariumas. Tačiau muziejams reikėtų skirti daugiau laiko, nes jie turtingi ir intriguojantys. Tarkime, Antropologijos muziejus, Policijos muziejus, Malūnų muziejus, Jūrų muziejus, Aukštųjų technologijų muziejus ir kt.”, – rekomenduoja A.Ridikaitė.

Atvykę į šį miestą aktyvaus laisvalaikio mėgėjai negalės atsidžiaugti didžiulėmis pasirinkimo galimybėmis: nori – žaisk golfą ar tenisą, nori – važinėk dviračiu, bėgiok, gamtos mėgėjai ras daugybę laukinių miškų, o žvejai galės mėgautis ramybe ir geru laimikiu prie puikių kalnų ežeriukų. Neliks nusivylę ir žiemos sporto gerbėjai – juk ne veltui pernai čia vyko žiemos olimpinės žaidynės.

Kanada lietuviams pasirodė labai artima. Gal dėl kanadiečių panašumo į europiečius, o gal dėl sutiktų žmonių draugiškumo ir šypsenų. “Širdis džiaugiasi, kai matai tokį vaizdą: stotelėje privažiavęs autobusas per 30 sekundžių nuleidžia visą irangą, kad padėtų įkelti į vidų pagyvenusią ponią, sėdinčią vežimėlyje, o ši juokiasi! Net lietingame krašte, panašiame į mūsų, kur retai išlenda saulė ir būna šalta, žmonės šypsosi”, – pasakoja Aistė.

Meilės šaliai lietuviai turėtų pasimokyti iš amerikiečių

JAV keliauti ir lankyti turistinius objektus mūsų kalbinti keliautojai neturėjo daug laiko, mat buvo išsikėlę tikslą įveikti pakrantę per pusantros savaitės. Tačiau, pasak Aistės, ir to užteko, nes Oregono, Vašingtono ir Kalifornijos pakrantės yra vienas didelis ir įspūdingas turistinis objektas. Įlankomis ir iškyšuliais išraižyta Oregono pakrantė stebina didžiulėmis uolomis, besileidžiančiomis į vandenį, o šiaurinė Kalifornija stulbina didžiulėmis, kvapą gniaužiančiomis erdvėmis, kurių Europoje nepamatysi, ir įspūdingomis raudonmedžių giriomis.

Be to, pakrantėse įsikūrę daugiamilijoniniai miestai – Sietlas, Los Andželas, San Franciskas pribloškia keliautojus savo dydžiu ir kultūrų maišalyne. “Europoje Londonas – tautų katilas, o Amerikoje San Franciskas yra ta vieta, kurioje galima rasti visko. Tiesa, mums nepavyko rasti lietuviško restorano, bet gal nepakankamai ieškojome”, – pasakoja A.Ridikaitė.

San Franciskas – vienas didžiausių JAV uostų, ne tik garsėjantis kaip pramonės ir finansų centras, bet ir besididžiuojantis universitetais, didžiuliais muziejais bei meno galerijomis, o atvykėlius ypač žavintis architektūros šedevrais – milžiniškais tiltais. Tikrai verta pasigrožėti Aukso Vartų tiltu, sujungusiu San Francisko įlankos krantus. Kai maždaug prieš šimtą metų kilo šio statinio idėja, buvo labai juokiamasi, kad iš to bus mažai naudos šiame audrų kamuojamame vandens plote. Tačiau dabar tiltas ne tik naudingas, bet ir pritraukia nemažai turistų. Na, o katastrofų filmų režisieriai su žiauriu pasitenkinimu dažname filme Aukso Vartų tiltą sugriauna, taip dar labiau reklamuodami šį įdomų statinį.

Paklausta apie stereotipinį amerikiečių įvaizdį – apsimestinį draugiškumą ir išsilavinimo stoką, Aistė šį mitą tuoj pat paneigia. Mat nemažai jos sutiktų žmonių tapo puikiais draugais, su kuriais buvo įdomu šnekučiuotis ir apie gyvenimą, ir apie jų gimtąją šalį, ir apie painią mokesčių sistemą. Tačiau amerikiečiai visada labai palaiko savo šalį, net ir diskutuodami tokiu delikačiu ir prieštaringu klausimu, kaip padėtis Irake. “Mums, lietuviams, reikėtų pasimokyti iš jų, kaip mylėti ir gerbti savo šalį”, – baigia pasakojimą keliautoja.