Šiemet meru, turinčiu daugiausiai uždegančių, originalių minčių ir idėjų, kaip gerinti savo kraštiečių gyvenimą, skatinančiu naujų verslo įmonių atsiradimą ir darbo vietų kūrimą, gebančiu pritraukti tiek vietos, tiek užsienio investicijų, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, saugią aplinką, puoselėjančiu kultūrą, plėtojančiu laisvalaikio ir turizmo industriją, vykdančiu savo užsibrėžtus tikslus ir įkvepiančiu vietos žmonėms tikėjimo savo savivaldybės ateitimi, pripažintas ilgiausiai, net 19 metų, mero pareigas einantis Ignalinos vadovas Bronis Ropė. Beje, jis tiek pernai, tiek užpernai buvo geriausiųjų penketuke.
Antras liko Radviliškio rajono vadovas Antanas Čepononis (51 m.), o trečias – Šiaulių miesto vadovas Genadijus Mikšys (54 m.). Šie vadovai visus trejus metus taip pat buvo tarp dešimties geriausiai vertinamų merų. Taigi galima sakyti, kad geri šių merų vertinimai yra dėsningumas, o ne atsitiktinumas.
Vis dėlto neslėpsime: šįkart rinkdami geriausią merą – verslų savo miesto ar rajono vadybininką, “Veido” žurnalistai susidūrė su rimtu keblumu. Tai artėjantys vietos valdžios rinkimai.
Rinkti geriausią merą šiemet nebuvo lengva, nes tiems, kurie liks nepatenkinti kolegų bei ekspertų įvertinimu, bus paprasta savo neorganizuotumą suversti rinkimų kampanijai ir konkurentų kerštui. Tad teko ilgai svarstyti, kada derėtų rinkti pažangiausią merą: prieš savivaldybių tarybų rinkimus ar po jų.
Rinkdami prieš rinkimus neišvengsime įvairių kaltinimų ir insinuacijų, ar tikrai tie, o ne kiti merai geriausi. Tačiau jei būtume rinkę jau praėjus savivaldybių tarybų rinkimams, būtų keblu, nes dalis naujų merų nepažinotų savo kolegų ir negalėtų jų vertinti.
Trečias kelias – iš viso šiemet nerinkti geriausių merų, bet taip būtume nutraukę tradiciją pagerbti tuos, kurie išties nuoširdžiai dirba savo kraštiečių gerovei ir garsina tiek savo savivaldybės, tiek Lietuvos vardą. Taigi pasirinkome pirmąjį variantą ir siūlome jums susipažinti su merų reitingu.

Kaip rinkome geriausią merą
Dar pernai lapkričio 15 d. išsiuntėme 180 anoniminių anketų: patiems savivaldybių merams, visų ministerijų viceministrams ir kancleriams, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Seimo kontrolieriams bei dvidešimties pagrindinių šalies verslo asociacijų, tokių kaip Lietuvos pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų regioninės organizacijos, “Lietuvos investuotojų forumas”, “Lietuvos keliai” ir kt., atstovams.
Visų respondentų prašėme išskirti po penkis pažangiausiai besitvarkančius merus. Merui, kuriam skirta pirma vieta, suteikėme penkis balus, atsidūrusiam antroje vietoje – keturis, trečioje – tris, ketvirtoje – du, penktoje – vieną balą.
Visus respondentus įspėjome, kad anketos su įvardytais vienos arba tik savo atstovaujamos partijos nariais, nebus įskaitytos. Tokių anketų gavome penkias. Nė vienos jų atsakymų neįskaitėme, nes tai nėra partiniai rinkimai. Taigi partijų varžytuvėse tikrai nedalyvavome ir neketiname dalyvauti. Beje, pirmąjį geriausių merų dešimtuką sudaro bene šešių skirtingų partijų atstovai.
Tiesa, net keletas merų pabrėžė, kad jie visiškai neįtrauks savo partijos kolegų tarp geriausių, nes tarp laureatų norėtų matyti vertesnių kitoms politinėms jėgoms atstovaujančių merų. Todėl galime patikinti abejojančiuosius, kad balsuojama buvo tik dalykiniu, o ne partiniu pagrindu.
Tikslumo dėlei būtina pabrėžti, kad šįmet sąmoningai tarp ranguojamų merų neįtraukėme dviejų savivaldybių – Druskininkų ir Klaipėdos vadovų, nes šie merai geriausiais kolegų buvo pripažinti ankstesniais metais.
Natūralu, kad nebuvo balsuojama ir už naujus, tik pastarosiomis savaitėmis pradėjusius vadovauti merus: Vilniaus – Raimundą Alekną, Alytaus – Feliksą Džiautą, Raseinių – Dainių Šadauskį ar laikinąjį Vilkaviškio merą Algirdą Neiberką.
Įdomu tai, kad ekspertų bei savivaldybių vadovų nuomonė apie kolegų merų gebėjimą ūkiškai tvarkytis neretai skyrėsi nuo statistinės informacijos, paremtos aritmetiniais miestų ir rajonų rodikliais. Didžiausius biudžetus valdančių ir daugiausiai valstybės investicijų programos lėšų gaunančių savivaldybių vadovai, kolegų nuomone, nebūtinai yra geriausi vadybininkai ar pažangiausi merai.
Kai kurie apklausos dalyviai savo anketose pabrėžė, kad vadovauti vadinamosioms probleminėms savivaldybėms kur kas sudėtingiau nei miestams ar rajonams, kuriuose verslas ir pramonė turi senas tradicijas. Todėl esą reikia vertinti ne tik statistinius rodiklius, bet ir tai, kiek kiekvienas meras įdeda energijos ieškodamas investuotojų ar pinigų dažnai paprasčiausiems komunaliniams darbams nudirbti.
Ekspertai ir patys merai, kaip pernai bei užpernai, palankiausiai vertina mažų, periferijos savivaldybių, kurių biudžetas nedidelis, daug socialiai remtinų žmonių, vadovus bei vadinamuosius amžinuosius, tai yra nebe vieną kadenciją dirbančius merus.
Beje, antrajame ir trečiajame geriausiųjų dešimtuke – taip pat jokių netikėtumų. Tie merai, kuriuos kolegos už dalykišką vadybą puikiai vertino pernai bei užpernai, ir šiemet užima panašias pozicijas.