Likus mėnesiui iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ųjų metinių minėjimo Rusijoje, Lietuvos valdžia siunčia prieštaringus signalus dėl galimo mūsų krašto atstovo delegavimo į Maskvą. Akivaizdu, kad prezidentūros ir Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu kol kas nesutampa, rašo “Lietuvos žinios”.

Kas iš oficialių asmenų Maskvoje atstovaus Lietuvai ir ar apskritai ten kas nors vyks, vis dar neaišku. Dilema iškilo prezidentei Daliai Grybauskaitei vasarį pareiškus, kad kaip tik gegužės 9-ąją ji viešės Dubline.

“Mano žiniomis, joks Lietuvos atstovas į Maskvą nevyks”, – dienraščiui teigė valstybės vadovės patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška. Paklaustas, ar Lietuva dėl tokio apsisprendimo neatrodytų keistai, juoba kad į Rusijos sostinę ruošiasi tiek Latvijos, tiek Estijos prezidentai, D.Semaška pareiškė: “Ne tik jie kaimynai. Nereikia absoliutinti vieno reiškinio. Jei vieni elgiasi taip, nebūtinai turime sekti jų pavyzdžiu.”

D.Semaškos duomenimis, Maskvoje nebus Suomijos prezidentės Tarjos Halonen, nežinia, ar atvyks Lenkijos vadovas Lechas Kaczynskis.

Vyriausybėje laikomasi kitokios nuomonės nei prezidentūroje. “Manau, kad tikrai važiuos, tik klausimas – kas”, – dienraščiui sakė premjero patarėjas Virgis Valentinavičius.

Anot jo, veikiausiai bus deleguotas vienas ministrų – užsienio, krašto apsaugos, susisiekimo ar kultūros. Kada bus įvardytas į Rusijos sostinę vyksiantis Lietuvos atstovas, V.Valentinavičius pasakyti negalėjo.

“Tai nėra labai svarbus sprendimas. Kalbama apie simbolinį mandagumo dalyvavimą. Galbūt reikėtų apsižiūrėti, kas daugiausia reikalų Maskvoje turi, kad būtų galima suderinti vizitą su realių problemų sprendimu”, – pabrėžė premjero patarėjas.

V.Valentinavičius nemano, kad parenkant kandidatą vykti į Rusiją kokių nors pageidavimų turėtų prezidentūra. “Nuo to, kuris ministras važiuos, šalies likimas juk nesikeičia. Kaip ir santykiai su Rusija”, – pažymėjo jis.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nesvarstė, kas gegužės 9-ąją Lietuvai galėtų atstovauti Maskvoje. URK pirmininko pavaduotojo Justino Karoso nuomone, tinkamiausias kandidatas būtų užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. “Tai būtų solidu – parodyta pagarba ir patvirtinta tai, ką esame deklaravę anksčiau”, – sakė politikas.

“Tačiau pozicijas veikiausiai derins prezidentė ir Vyriausybė”, – spėjo parlamentaras. Pasak J.Karoso, į Maskvą siųsdami žemesnio rango pareigūną atrodytume nesolidžiai.

Prieš penkerius metus minint 60-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines iš Baltijos šalių prezidentų į Maskvą vyko tik tuometė Latvijos vadovė Vaira Vykė-Freiberga.

Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo pabaiga vertinama nevienareikšmiškai, nes po jo Lietuva, Latvija ir Estija pusę amžiaus buvo okupuotos Sovietų Sąjungos.

“Šiuokart ir Rusija žengė subtilų žingsnį. Vengdama komplikuotų temų nesiuntė tiesioginių kvietimų konkretiems vadovams, o viešai pareiškė, kad laukiami visi, kurie nori atvykti”, – priminė politologas Tomas Janeliūnas.

Šiomis dienomis Rusijos internetinė žiniasklaida pranešė, kad gegužės 9-ąją Maskvoje vyksiančiame parade pirmą kartą dalyvaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių atstovai. Raudonojoje aikštėje jie esą žygiuos drauge su Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lenkijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių kariais. Vienintelė posovietinės erdvės valstybė, kuri, pasak žiniasklaidos, negavo kvietimo dalyvauti Pergalės parade, – Gruzija. Formalus pretekstas – jos išstojimas iš NVS.

Krašto apsaugos ministerija dienraščiui paneigė, kad Lietuvos kariai ruošiasi vykti į Maskvą. “Jokių planų siųsti savo atstovus į Rusijos sostinėje vyksiantį paradą Lietuvos kariuomenė neturi”, – teigė krašto apsaugos ministrės patarėja ryšiams su visuomene Danguolė Bičkauskienė.