Tarptautiniame Rusijos oro uoste įvykęs teroro aktas tapo akivaizdžiu įrodymu, kad Kremliaus kova su teroristais – bevaisė. Tačiau gali būti, kad Kremlius tuo sumaniai pasinaudos užbaigdamas “minkštą” D.Medvedevo erą ir grąžindamas geležinės rankos politiką.

Sausio 24-ąją Maskvos Domodedovo oro uoste, tarptautinių skrydžių keleivių atvykimo zonoje, kur šimtai žmonių laukė parskrendančių draugų ar artimųjų, nugriaudėjo sprogimas. Bombą, kurios galingumas prilygo 5 kg trotilo ir kurioje buvo pridėta metalinių detalių, savižudis turėjo paslėpęs prie savo kūno.

Nugriaudėjus sprogimui žuvo jis pats ir dar 34 žmonės. Dar 180 buvo sužeisti. Pasaulis sukrėstas. Rusijos sostinėje Maskvoje ir Pamaskvėje po kelių dienų paskelbta gedulo diena. Tačiau pačiame oro uoste tarsi nieko neįvyko. Jau po valandos jis veikė visu pajėgumu, laukimo salė vėl buvo pilna žmonių, o sprogimo vieta tiesiog užklota brezentu – kad nesimatytų kraujo.

Tarsi nieko nebūtų įvykę, elgiasi ir Rusijos vadovai. Priešingai nei po ankstesnių išpuolių, premjeras Vladimiras Putinas nežadėjo teroristų nei “sulyginti su žeme”, nei “paskandinti išvietėje”. Jis tik santūriai pratarė, kad visuomenė turi susitelkti, o su teroristais nebus deramasi.

“Nė viena save gerbianti šalis neis šiuo keliu – nesiderės su teroristais. Tai ne tik savigarbos klausimas – tai pasaulyje priimta kovos su teroristais praktika. Bandymai derėtis su teroristais ir ekstremistais dešimtojo dešimtmečio pradžioje baigėsi pirmuoju ir antruoju Čečėnijos karu”, – ramiai paaiškino premjeras.

Na, o prezidentas Dmitrijus Medvedevas ne mažiau ramiai pareiškė, kad išpuoliu, matyt, siekta sulaikyti jį nuo kelionės į pasaulio ekonomikos forumą Davose ar atbaidyti potencialius ten sutiktus investuotojus.

Taigi Rusijos lyderiai tylūs. Analitikų nuomone, jie tiesiog suvokia, kad dabar jau jokie žodžiai, jokie drąsūs pareiškimai nebepataisys Kremliaus reputacijos.

Smūgis Kremliaus reputacijai

“Ši ataka sudavė didžiulį smūgį Maskvos reputacijai. Naujas teroro aktas liudija apie nesėkmingą Kremliaus strategiją kovojant su terorizmu Šiaurės Kaukaze”, – konstatuoja “The New York Times” analitikai. Ir iš tiesų, vien per pastaruosius pusantrų metų Rusijoje įvykdyti du dideli teroro aktai – sprogimai Maskvos metropolitene 2010 m. kovą ir “Nevos ekspreso” susprogdinimas 2009 m. lapkritį. O atsakomybę už abu šiuos išpuolius prisiėmė Doku Umarovo kovotojai – tie, su kuriais jau seniai žadama susidoroti ir po kiekvieno išpuolio tikinama, kad daugiau tokia tragedija nepasikartos.

Gal dėl to V.Putinas iš karto po sprogimo, lyg bandydamas teisintis, pareiškė, kad dabartinis teroro aktas, pirminiais duomenimis, nėra susijęs su Čečėnijos Respublika.

Dar viena iš maišo lendanti yla – chaosas Rusijos specialiosiose tarnybose. Mat aiškėja, kad jos turėjo išankstinės informacijos apie planuojamą teroro aktą, tačiau laiku apie tai nepranešė ir neužkirto kelio tragedijai. Netgi esama duomenų, kad tarnybos (nežinia, per klaidą ar tyčia) teroristų ieškojo ne Domodedove Maskvos pietryčiuose, o Zelenograde, esančiame šiaurės vakaruose.

“Deutsche Welle” analitikai kalba tiesiai: rusai negali pasikliauti net savo valstybės tarnybomis, o dabar aiškėja, kad ir dabartiniu prezidentu. Juk jis netgi nerodo noro ir politinės valios priversti šias tarnybas atsakyti už savo veiksmus jau įvykus išpuoliui. Tad, regis, viskas bus nutylėta ir vėl nurašyta istorijai.

Užtat šis sprogimas gali gana smarkiai pakeisti Rusijos ateitį. Pavyzdžiui, jis gali tapti pretekstu Kremliui keisti savo neva liberalią poziciją, kurią įkūnija Rusijos prezidentas D.Medvedevas. Ši tragedija Kremliui, nors ir pakirtusi reputaciją, dabar gali pasitarnauti kaip įrodymas, kad Rusijoje be geležinės rankos tvarkos nebus. O tokia tvarka ypač paranki prieš artėjančius parlamento ir prezidento rinkimus.

Vokietijos analitikas Ingo Mannteufelis primena, kad teroro išpuoliai Rusijoje iš tiesų dažnai sukelia politinius pokyčius. “Sprogimas oro uoste gali turėti politinių pasekmių, užbaigdamas laikiną liberalizacijos laikotarpį. Juk ir anksčiau po teroro aktų sustiprėdavo jėgos struktūrų ir V.Putino įtaka, nes saugumas būdavo paskelbiamas pagrindiniu nacionaliniu prioritetu”, – prognozuoja analitikas.