Premjerų Lietuvos teatruose vasarį numatoma nedaug, jei tokiomis nelaikysime proginių Valentino dienai skirtų koncertų. O šiais pamaloninti įsimylėjėlius rengiasi net keletas Lietuvos scenų. Štai Panevėžio J.Miltinio dramos teatre autorinių dainų vakarą “Aš miegojau, bet mano širdis budėjo” (pagal “Giesmių giesmę”) surengs aktorius Vytautas Kupšys. Garsiausias Klaipėdos muzikinio teatro dainius Virginijus Pupšys nutarė neatsilikti ir savo scenoje režisuoja vakarą “Meilės giesmių tramvajus”, kuriame pasirodys žymiausi uostamiesčio operos ir baleto artistai.

Kadangi meilė – universali tema ir apie ją dainuoti leidžiama ne tik vasarį, tikėkimės, kad pastangos neliks sutelktos vienkartiniam miestiečių džiaugsmui.

Nuo pamišėlių iki diskotekų

Rusų dramos teatras, patvirtindamas savo vadovo Jono Vaitkaus numatytą strategiją, premjerų gausa lenkia kitas sostinės scenas ir vasarį siūlo režisierės Laimos Adomaitienės su aktorinio meistriškumo studentais parengtą Izraelio rašytojos Yael Ronen “Pamišėlę”. Spektaklyje pasakojamos keturių psichiatrijos klinikos pacienčių istorijos ir, kaip dažniausiai nutinka panašiose pjesėse, svarstoma, ką laikyti tikraisiais pamišėliais: palatoje uždarytas pakrikusių nervų moteris ar iki tol jas subtiliai kankinusius artimuosius.

Beno Šarkos judesio spektaklis “Vabi sabi vasabi” klaipėdiečiams parodytas dar sausį, o dabar egzotiško teatro virtuvės patiekalo degustacija numatoma sostinės Menų spaustuvėje. Anonsai kukliai nurodo, kad “vabi” japoniškai reiškia kuklumą, vienišumą ir liūdesį, o “sabi” – archajiškumą ir neapibrėžtumą. Ką reiškia žodis “vasabi” – turėtų prisiminti visi, bent kartą lankęsi japoniško maisto restorane. Visus šiuos semantinius ingredientus teks šifruoti stebint išraiškingai medituojantį B.Šarkos kūną.

Na, o didžiausią mėnesio netikėtumą rengia Vilniaus mažojo teatro aktoriai, žiūrovus kviečiantys į diskoteką “Boogie Nights” teatro kavinės rūsyje. Atrodo, kad čia sėdėti ir žiūrėti neužteks – teks patiems pasijudinti. Pageidautinas publikos amžiaus intervalas nenurodomas, vis dėlto pabrėžiama, kad aktoriai Gintarė Latvėnaitė, Agnė Šataitė, Jokūbas Bareikis ir Kirilas Glušajevas ketina linksmai pristatyti disko muzikos istoriją, kurią prieš pusšimtį metų pradėjo žymi Australijos grupė “Bee Geess”.

Lietuvių režisierių darbai – lietuviams

Dar viena maloni staigmena – kad užsienyje dirbančių mūsų režisierių sukurtus spektaklius vis dažniau turime progą regėti Lietuvoje. Vasarį laukia net du tokie susitikimai: Menų spaustuvėje vasario 3 ir 4 dienomis išvysime Helsinkyje Cezario Graužinio pastatytą spektaklį “Smūgiuok kaip Bekhamas”, o Nacionaliniame dramos teatre vasario 16-ąją – Anželikos Cholinos “Moterų krantą” iš Maskvos J.Vachtangovo teatro, kuriam vadovauja Rimas Tuminas.

Pjesę “Smūgiuok kaip Bekhamas”, remdamasis bulvarine spauda, parašė pats C.Graužinis. Pagrindinis jos herojus primena garbingo jubiliejaus sulaukusį ir sėkmingu gyvenimo būdo vadybininku tapusį garsųjį eksfutbolininką, nors galiausiai paaiškėja, kad tai – tik vienas iš paranojiškų garsenybės klonų. Helsinkio “Viirus” teatro aktorius Dickas Idmanas tariamos žvaigždės monologą Vilniuje sakys anglų kalba.

Šokio spektaklyje “Moterų krantas” pasirodys daugiau nei trys dešimtys maskviečių dramos aktorių. Choreografė A.Cholina jų vaidinamų personažų istorijas dėlioja pagal aktorės Marlene Dietrich atliekamas dainas, todėl bus labai įdomu savo akimis pasižiūrėti, kuo maskvietiškas “Moterų krantas” skiriasi nuo Lietuvos publikai gerai pažįstamų tos pačios statytojų komandos kurtų “Moterų dainų”.

Penkios vasario mėnesio premjeros

• 14 d. 18 val. Panevėžio J.Miltinio dramos teatre – “Aš miegojau, bet mano širdis budėjo”. Rež. Vytautas Kupšys

• 14, 15 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre – “Meilės giesmių tramvajus”. Rež. Virginijus Pupšys

• 17 d. 19 val. Menų spaustuvėje – “Vabi sabi vasabi”. Rež. Benas Šarka

• 19 d. 19 val. Vilniaus mažojo teatro kavinėje – “Boogie Nights”. Rež. Gintarė Latvėnaitė

• 25, 26 d. 18 val. Rusų dramos teatre – “Pamišėlė”. Rež. Laima Adomaitienė