Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, neturinti atsakymo, ar Rusija nori naujos įprastinės ginkluotės dislokavimą Europoje reglamentuojančios sutarties ir pabrėžia, jog Lietuva nesutiks, kad toks susitarimas būtų pasiektas jos apginamumo sąskaita.

Kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujanti R.Juknevičienė sakė jog apie senąją sutartį, iš kurios Rusija 2007 metų pabaigoje pasitraukė, “niekas nebekalba”, o yra dirbama ties naujais dokumentais. Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Miunchene išsakė poziciją, kad Maskva palaikytų 1999 metais pasirašytos adaptuotos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES) atgaivinimą.

“Galima daug pavadinimų pasakyti. Klausimas yra jos turinys, ar Rusija supranta šalies, kurioje gali būti dislokuotos pajėgos, sutikimo klausimą. Kaip bus sprendžiamas sutikimo klausimas, flangų klausimas ir panašūs dalykai? (…) Aš dar neturiu atsakymo, ar Rusija apskritai nori tos sutarties, todėl kad ji dabar yra iš jos išėjusi, kaip tik prieš įvykius su Gruzija. Tai yra problema – noras susitarti”, – BNS telefonu iš Mincheno šeštadienį sakė ministrė.

“Flangai tai yra tam tikri apribojimai teritorijose, kurios ribojasi su viena ar kita valstybe, nustatantys tam tikrą skaičių konvencinių pajėgų. Tai ir yra sutartis, kuri apribotų konvencinių pajėgų arba įprastinės ginkluotės dydžius ir sudarytų galimybes tikrinti, kaip laikomasi tos sutarties. (…) Mes nebuvome jos objektas, ji buvo pasirašyta 1991 metais, mūsų niekas nekvietė joje dalyvauti, o dabar naujosios sutarties procese mes dalyvaujame. Mūsų atstovai yra Vienoje ir mes esame šio proceso dalyviai”, – sakė R.Juknevičienė.

Ji teigė ĮGES susitarimo klausimą aptarusi su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus pavaduotoja Michele Flournoy (Mišele Flaurnoi).

“Mūsų pozicija yra žinoma, mes jos laikomės. Turi būti abipusiškumo principas tarp būsimųjų sutarties narių ir sutartys negali būti sudaromos kieno nors sąskaita. Mūsų pagrindinis darbas yra, kad mes būtume informuojami, kas dabar ir vyksta, kad mes dalyvautume. Taip ir yra, mes žinome visą informaciją, bent tiek, kiek matome, kad vyksta procesas. Procesas yra nelengvas ir, man atrodo, kad jis nebus greitas”, – kalbėjo R.Juknevičienė.

“Derybos su Rusija nėra lengvos, bet mes suinteresuoti, kad tokia sutartis būtų, suinteresuoti, kad grįžtume į laikotarpį, kur būtų galima patikrinti ginkluotės dydžius aplink mus esančiose valstybėse. Bet kartoju, kad tai nebūtų daroma mūsų sąskaita, kad kokie nors apribojimai nepakeistų mūsų galimybės gintis, kad sutartys nebūtų pasirašomos mūsų apginamumo sąskaita. Čia esame labai budrūs ir sekame visą situaciją”, – dėstė ministrė.

Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis 1991 metais nustatė Šaltojo karo jėgų pusiausvyrą. Vėliau, 1999 metais, Stambule buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties adaptavimo. Tačiau šio susitarimo ratifikavimas užtruko. NATO šalys siejo ĮGES su Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš Gruzijos ir Moldovos. Rusija kategoriškai atmeta šias sąsajas.

R.Juknevičienė taip pat pažymėjo, jog Miunchene buvo kalbama ir apie priešraketinės gynybos sistemos kūrimą. NATO ir Rusija deklaruoja norą bendradarbiauti šioje srityje, tačiau nesutariama, ar turi būti kuriamos dvi atskiros ryšį palaikančios sistemos, ar jungtinė.

“Šioje srityje nieko naujo, svarbu išlaikyti NATO valstybių sutarimą. Tai atsispindėjo JAV ir kitų atstovų pasisakymuose, kad NATO turi turėti savo priešraketinę gynybą užtikrinančią kiekvienos Aljanso narės saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministras išsakė tą pačią poziciją apie galimą teritorijų pasidalinimą kuriant priešraketinę gynybą. Mums žinoma tokia nuostata yra nepriimtina, ir aš esu įsitikinusi, kad jos NATO tikrai nepriims”, – kalbėjo R.Juknevičienė.