Vyriausybė svarsto, kaip nuosavybės atskyrimo principą būtų galima pritaikyti šilumos ūkyje. Vienas iš siūlymų – vamzdynus perimti į savo rankas, – tam būtų sukurtos dvi trys valstybinės įmonės, dėl to būtų keičiamas ir Šilumos ūkio įstatymas. Apie tai užsimena Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, tačiau kartu pabrėžia, kad tai – tik vienas iš premjero pasiūlytų variantų. Iki konkrečių sprendimų esą dar kiek toloka.

Premjero patarėjas Kęstutis Škiudas nurodo, kad gamybos ir perdavimo tinklų atskyrimo principas, priešingai nei dujų ar elektros ūkiuose, šilumos tiekimo atveju nėra toks akivaizdus. K.Škiudas abejoja, ar mažesniuose miestuose, kur konkurencijos tiekiant šilumą tiesiog nėra, toks gamybos ir perdavimo sistemų (katilinių ir vamzdynų) atskyrimas duotų kokių nors rezultatų. “Tad permainos greičiausiai paliestų tik didžiuosius miestus”, – mano K.Škiudas. Jo teigimu, taip pat būtų galima galvoti, pavyzdžiui, apie biokuro biržą, nes šilumą gaminančios bendrovės dažnai jį perka aukštesnėmis nei rinkos kainomis ir iš susijusių bendrovių.

“Vyriausybės pasirinktas kelias nėra įprastas – kas valdo šilumos šaltinius, tam priklauso ir vamzdynai”, – tvirtina energetikos ekspertas, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkas prof. Vidmantas Jankauskas. Anot jo, Europoje šilumos ūkyje tokios tinklų ir katilinių atskyrimo praktikos nėra. V.Jankauskas primena, kad ir dabartiniame Šilumos ūkio įstatyme numatyta, jog pigiau gaminamą šilumą jos tiekėjui privalu supirkti – taip yra Klaipėdoje, Kėdainiuose. V.Jankauskas sako, kad yra tiesiog per mažai šilumos gamintojų, tad naujovė nepasiteisins.

K.Škiudas atkreipia dėmesį, kad yra ir kitų, nors ir smulkesnių, tačiau labai svabių problemų. “Tarkime, namo administratorius dažnai būna susijęs su pačiu šilumos tiekėju. Šilumos mazgų prižiūrėtojas – taip pat. Tas veikas reikėtų išskaidyti”, – įsitikinęs pašnekovas.

Tuo metu šilumos tiekėjai skundžiasi, kad Vyriausybė su jais apskritai kol kas nesitaria. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas akcentuoja, kad šilumą galėtų atpiginti tik perėjimas prie biokuro ir namų renovacija. “Bet šis projektas stringa. Tad Vyriausybė prieš rinkimus pradėjo eskaluoti apie šilumos tiekimo iki namų dalį. Vis dėlto problema yra ne šilumos gamyba, o jos vartojimas”, – dėsto jis.

Šią savaitę Vyriausybė planuoja sudaryti specialią darbo grupę, kuri pradės rengti Šilumos ūkio įstatymo pataisų gaires, planuojama priimti Vyriausybės nutarimą, kad Vartotojų teisių gynimo tarnybai būtų suteikta daugiau galių tirti, ar šilumos tiekėjai neužsiima nesąžininga komercine veikla.