"Veido" archyvas

MOMA vadovė Julija Mažuolienė

Moterų verslumui, savitarpio pagalbai ir aktyvumui skatinti sukurtas projektas, MOMA pavadintas sutrumpinus žodžius “mobili mama”. Dar paprasčiau – judanti, tai yra neužsisėdėjusi tarp keturių sienų mama.

Loretos grybukai

Kaunietė 38 metų Loreta Kazlauskienė nesitikėjo, kad jos gyvenimą gali pakeisti viešosios įstaigos “Naujos kartos moterų iniciatyvos” vykdomas projektas „MOMA: mobilios mamos – naujos kartos darbuotojos”.

Prieš išeidama gimdymo ir vaiko auginimo atostogų Loreta dirbo UAB “AKNE Baltija” – pakavo kompaktinius diskus. Dar anksčiau triūsė parduotuvėje. Pastaruoju metu augino vaikutį ir svajojo apie bent menką papildomų pajamų šaltinį. “Radau skelbimą, kad bedarbėms moterims organizuojami kursai ir kreipiausi į skelbimo autorius.Apsidžiaugiau sulaukusi kvietimo dalyvauti organizuojamuose mokymuose, – pasakojo Loreta. – Auginu tris vaikus: dukrai Simonai 14 metų, sūnums – Viliui 8, Pauliui – treji. Į MOMA kursus vedžiausi mažąjį, nes projekto organizatorės suteikė sąlygas mamoms ateiti su mažyliais. Iki tol 1,5 metų buvau praleidusi namie su vaikais, todėl galimybė patekti į tokį projektą buvo nuostabus dalykas. Mokymų metu sužinojau labai daug man svarbių dalykų: įgijau teisinių žinių, pramokau tvarkyti finansus, sužinojau, kaip įkurti savo įmonę. Be to, gavau nemažai patarimų ir iš psichologijos srities. Juk kai sėdi su vaikais namie, draugų ir pažįstamų mažėja, imi abejoti savo žiniomis ir jėgomis.”

Loreta prisiminė gavusi užduotį padaryti tai, ką moka, pristatyti projekto organizatoriams ir dalyviams įvertinti. “Kai pasakiau, kad iškepsiu grybukų ir atnešiu, organizatorės paklausė, ar tikrai rytoj ateisiu. Mat būdavo, kad kai kurios dalyvės kitą dieną nebepasirodydavo. Atsakiau: “Būsiu! Nebent žemės drebėjimas sutrukdytų”, – šypsojosi Loreta. – Kepti skanėstus išmokau iš savo mamos dar vaikystėje – jai padėdavau po pamokų. Kai atnešiau savo keptų grybukų į grupę, maloniai nustebau: jie visoms patiko. Mano grybukai “dingo” akimirksniu. Kai organizatorės  paklausė kainos, aš net nežinojau, kokia suma įvertinti savo darbą. Tačiau prieš tai mokėmės, kaip apskaičiuoti savo gaminto produkto kainą, tas žinias ir pritaikiau. Organizacija už grybukus man sumokėjo. Tai buvo pirmoji sėkmė, pirmasis žingsnis pasitikėjimo savo jėgomis link. Ten pat pasigaminau vizitinių kortelių ir visoms įteikiau. Kai pamačiau, kad mano grybukai kitiems skanūs, supratau: aš galiu! Šiek tiek mano kepinių iškeliavo į Daniją, Norvegiją, Ameriką – pažįstami nuvežė paragauti. Tai man suteikė dar daugiau drąsos, supratau, kad galiu dirbti pakelta galva. Taip ir darau. Kol kas tik laisvalaikiu, tik pažįstamiems, nes auginant vaikus nėra laiko užsiimti masine gamyba. Vėliau galbūt tai taps ir individualia veikla, atnešiančia šeimai pajamų.” Loreta kursus MOMA su pertraukomis lankė dvi savaites. Kai lektorės atvykdavo į Kauną, nuvažiuodavo pasikonsultuoti individualiai. Dabar džiaugiasi būsimam skrydžiui į nuosavą verslą sustiprėjusiais sparnais. Tereikia šiek tiek paauginti mažuosius, kad atsirastų daugiau laiko.

"Veido" archyvas

Loreta Kazlauskienė su šeima

Ramunės “Skruzdynėlis”

Alytiškė Ramunė Noruišienė po MOMA projekto ėmėsi visuomeninės veiklos. “Esu gausios šeimos mama, auginu tris vaikus nuo 7 iki 14 metų. Prieš ateidama į projektą buvau bedarbė, – pasakojo Ramunė. – Radau skelbimą, kad projektui reikia savanorių. Kadangi negaliu gauti darbo, bet turiu laisvo laiko, nutariau savo žinias pritaikyti naujoje veikloje. Esu baigusi Alytaus kolegiją, įgijau rinkodaros vadybos specialybę. Prieš krizę dirbau vadybininke. Pažintis su MOMA merginomis buvo ypač naudinga: ir pati mokiausi, ir drauge su jomis vedžiau mokymus kitiems, dalijausi patirtimi. Netrukus su dar viena mama įkūrėme viešąją įstaigą “Skruzdynėlis”, subūrusią gausias šeimas. Tokios organizacijos iki tol Alytuje nebuvo, apie ją galite pasiskaityti mūsų svetainėje www.skruzdynelis.lt. Šiuo metu į “Skruzdynėlį” susibūrė 22 šeimos, iš viso apie 100 žmonių. Sudarėme sutartį su Maisto banku ir dalijame paramą: gauname iš IKI parduotuvių besibaigiančio galiojimo, tačiau dar gerų prekių, ir išdalijame šeimoms. Tai – materialinė parama. Moralinės pinigais neįvertinsi. Dabar su MOMA vadove Julija Mažuoliene rengiame dar vieną projektą, kuris padėtų mažinti gausių šeimų socialinę atskirtį. Ketiname mokyti amatų, verslumo. Savivaldybė prisideda: suteiks salę paskaitoms, apie mus ir mūsų darbus skelbs savo tinklalapyje. Žmonės bus mokomi keramikos, vėlimo, juvelyrikos meno, piešimo pradmenų. Kai kam iš to gal pavyks ir duonai užsidirbti. Mieste gausu renginių, kur galima prekiauti dirbiniais: įvairios mugės, miesto dienos, daug svečių į miestą pritrauks šiemet vyksiantis Europos krepšinio čempionatas.”

"Veido" archyvas

Ramunė Noruišienė po MOMA projekto ėmėsi visuomeninės veiklos: su dar viena mama įkūrė viešąją įstaigą “Skruzdynėlis”, subūrusią gausias šeimas

Projektas užaugino sparnus

Pasitikėjimo savimi, naujų žinių ir drąsos MOMA suteikė ir 34 metų, du vaikučius auginančiai druskininkietei Jolitai Ivanauskienei. Iki tol ji gamino rankų darbo papuošalus, juos platino tik tarp pažįstamų ir bičiulių, tačiau nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo. “Į projektą patekau atsitiktinai. Esu baigusi Kauno kolegiją, bet jau daugiau nei pusę metų neturiu darbo, – pasakojo Jolita. – Viena mano pažįstamų žinojo, kad užsiimu rankdarbiais. Ji lankė MOMA projektą, rekomendavo ir man. Konsultacijų tema buvo “Asmeninės veiklos plėtra”, jas vedė projekto ekspertės. Iškart pasakysiu, kad man labai patiko: projekto organizatorės išmokė susikurti interneto puslapį, padrąsino tolesnei veiklai. Mano darbelių galite pamatyti internete http://carienesskrynute.weebly.com. Iki tol savo dirbinėlius platinau tik tarp draugų, o paskui išdrįsau pristatyti į parduotuves, draugų, pažįstamų būrys vis plėtėsi. Išdrįsau pasireklamuoti ir socialiniame tinklalapyje “Facebook”. Kadangi pradėjo vis labiau sektis, jau brandinu mintį surengti rankų darbo papuošalų parodėlę, pasiūlyti jų užsieniečiams, kurie į Druskininkus atvyksta iš rankų darbą vertinančių šalių.”

Džiaugiasi galėjusios padėti

VšĮ “Naujos kartos moterų iniciatyvos” projekto MOMA ekspertė Justina Baliūnaitė pasakojo, kad dvejus metus trukęs projektas eina į pabaigą. MOMA mokymai vyko 22 Lietuvos miestuose ir rajonuose, juose dalyvavo 250 dalyvių ir 20 savanorių. Projektas skatino ilgesnį laiką nedirbusių moterų aktyvumą, verslumą, įsitraukimą į visuomeninę veiklą, didino galimybes įsidarbinti, tapti konkurencingoms darbo rinkoje. Ne viename regione susikūrė mamų, moterų, šeimų klubai, kur mamos galėjo užmegzti naudingų ryšių, padėti viena kitai. MOMA dalyvėms buvo teikiamos teisinės, psichologinės, vaikų ugdymo, verslumo konsultacijos ir pagalba renkantis darbo ar mokslo sritį, keliant kvalifikaciją.

J.Baliūnaitė su džiaugsmu prisiminė Šiauliuose susikūrusį jaunas mamas vienijantį klubą www.laimingamama.lt, Alytaus “Skruzdynėlį”, taip pat vienos savanorės iš Kauno suburtą moteris vienijantį klubą. “Viena per 50 metų sulaukusi savanorė iš Kauno buvo įsisukusi į buities rūpesčius, nelabai skyrė sau laiko, tačiau jau turėjo subūrusi moterų klubelį, kuriame rinkosi nuo jaunų narių iki pensininkių, nuo baigusiųjų vidurinę iki aukštųjų mokyklų docenčių. Šiai moteriai dalyvavimas projekte suteikė žinių, kaip koordinuoti klubo veiklą”, – prisiminė Justina.

Bene smagiausia Justinai prisiminti Loretos grybukų istoriją. “Baigiantis pirmosios dienos paskaitoms, pasakėme moterims, kad paruoštų namų darbus: jos turėjo pristatyti projektus, ką sugeba, kad užsidirbtų. Viena mokėjo kalendorius gaminti, tai yra turėjo dizaino žinių, mokėjo maketuoti, artimiesiems ir anksčiau sukurdavo nestandartinių kalendorių. Kita vėl kažką. O Loreta taip kukliai sako: “Na, aš tik grybukus kepti moku.” Gavo užduotį iškepti ir atnešti, o mes prižadėjome juos nupirkti. Ji atnešė visoms penkiolikai dalyvių ir net įsidrąsino juos, kartu ir save kaip kepėją, pristatyti. Tie grybukai buvo tikrai labai skanūs. Taip ji iškart įgijo 15 naujų pažįstamų, kurias šie gardumynai sudomino. Viena moteris iškart džiugiai pranešė, kad artėja vaiko gimtadienis, ir vietoj torto ji norėtų ant vaišių stalo padėti 25 grybukus. Pažįstamų užsakovų daugėjo, ir jau vasarą moteris iš sutaupytų pinigų vaikams nupirko drabužėlių, o paauglei dukrai – ir jos išsvajotą gitarą”, – pasakojo J.Baliūnaitė. Projektas padėjo daugeliui moterų, tačiau jo iniciatorės tvirtina, kad girtis savo sėkme – nekuklu. “Naujos kartos moterų iniciatyvos” iki šiol sulaukia prašymų iš įvairių šalies miestų – sukurti naujų projektų. Jie itin svarbūs toliau nuo didmiesčių gyvenančioms moterims, kur panašios pagalbos tikrai labai trūksta.