Kilus skandalui dėl galimo klastojimo Kauno apygardos teisme, prezidentė Dalia Grybauskaitė laukia principingo teismo vadovybės vertinimo, antradienį sakė prezidentės patarėja.

Solveiga Cirtautienė interviu Žinių radijui patvirtino, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Arvydo Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis persiuntė neinformuodamas apie pradėtą tyrimą dėl galimo klastojimo.

“Prezidentė laukia ne tik minėto teisėjo veiksmų vertinimo, bet ir labai objektyvaus ir principingo visos Kauno apygardos teismo vadovybės veiklos vertinimo, (…) ypač nusiunčiant prezidentės kanceliarijai teisėjo A.Stankaus prašymą atleisti iš pareigų savo noru, sąmoningai nutylint apie vykstantį tyrimą”, – sakė S.Cirtautienė.

“Prezidentė žino, apie visus šio teismo vadovo veiksmus šioje istorijoje ir apie veiklą apskritai, todėl tikisi, kad gerbiamas A.Milinis, kaip teismo vadovas, jeigu šie faktai pasitvirtins, prisiims asmeninę atsakomybę, ir įvertins, kaip valastybės vadovė gali pasitikėti jo vadovavimu šiam teismui”, – reziumavo prezidentės patarėja.

Anot S.Cirtautienės, išaiškėjusios galimos klastotės Kauno apygardos teisme bus vieni juodžiausių faktų teismų istorijoje.

Tačiau, anot prezidentės patarėjos, ši istorija turi ir teigiamą pusę – matyti, kad vis dažniau teisėjai, užuot dangstę teismų darbo broką ar piktnaudžiavimus, juos paviešina. S.Cirtautienės vertinimu, apie įtarimus dėl kolegos veiksmų pranešę teisėjau pasielgė garbingai.

“Šie faktai Lietuvos teismų istorijoje, ko gero, bus vieni juodžiausių ir labiausiai diskredituojantys teismų sistemą. Žmonės, kurie vykdė tokius klastojimus, negali dirbti teismų sistemoje ir turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Teismų vadovų atliekamas administravimas ir veiklos kontrolė šiuo atveju nebuvo efektyvi, nes nebuvo sukurti jokie saugikliai, kurie užkirstų kelią tokiam piktnaudžiavimui”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė S.Cirtautienė.

Tačiau ji pabrėžė ir tai, jog teismų sistema ėmė valytis iš vidaus, vis daugiau teisėjų įsisąmoninant, kad jų garbė – pirmiausia jų pačių rankose.

“Teigiama šitos istorijos pusė tik viena – teismų sistema po truputį įgyja imunitetą ir patys teismai vis dažniau nustato savo darbo trūkumus. Ir priežasčių tam nebe viena – pirma, vis didesnė dalis teisėjų supranta, kad jų garbė pirmiausia yra jų pačių rankose, be to, vis dažniau teisėjų tampa drąsesni ir nejaučia grėsmės iš anksčiau didžiulę įtaką jų karjerai turėjusių teismų vadovų, kurie nebuvo linkę visuomenei atskleisti jų vadovaujamo teismo ir visos teismų sistemos ydų, nes tai parodo jų darbo broką” – sakė prezidentės patarėja.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo teisėjų parašų klastojimo Kauno apygardos teisme, reaguodama į Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą.

G.Kryževičius viešai pranešė, kad Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Stankus galėjo suklastoti kolegų parašus po nutartimis dėl suimtųjų paleidimo. Apie galimą klastojimą pranešė kartu su A.Stankumi kolegijose dirbę Regina Cemnolonskienė ir Kęstutis Dargužis.

Pasak G.Kryževičiaus, teisėjų parašai galėjo būti suklastoti trijose bylose, kuriose spręstas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietų anksčiau laiko. Tai pat tikrinami duomenys dar dėl 14-os bylų, kurias tyrusioms kolegijoms vadovavo A.Stankus. Išsiaiškinta, kad dviejose iš jų kyla abejonių dėl priimtų verdiktų.

K.Dargužis ir R.Cemnolonskienė tvirtino, kad priimtos nutartys nesutampa su tuo, kas parašyta pačiose nutartyse – esą kolegija buvo nusprendusi atmesti apeliacinius skundus, tačiau rezoliucinėse dalyse buvo parašyta, kad skundai yra tenkinami, taip pat ant tokių nutarčių galėjo būti suklastoti teisėjų parašai. Skundęsi nuteistieji dėl to buvo paleisti anksčiau.

A.Stankus šiuo metu serga. Jis yra įteikęs prašymą atleisti jį iš pareigų.