Artimieji Rytai
Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sūnus pirmadienį perspėjo, kad jo šaliai gresia kruvinas pilietinis karas, jeigu protestuotojai atsisakys sutikti su režimo siūlomomis reformomis, o jo kalba buvo transliuojama sostinėje Tripolyje aidint šūviams.
Saif al Islamas Kadhafi (Saif Islamas Kadafis) pasmerkė precedento neturintį sukilimą prieš jau 41 metus trukusį jo tėvo valdymą. Šiuos neramumus jis pavadino užsienio sąmokslu, tačiau pripažino, kad juos griežtai malšinant buvo padaryta klaidų, taip pat paragino piliečius kurti “naują Libiją”.
“Libija atsidūrė kryžkelėje. Jeigu šiandien nesutiksime su reformomis, gedėsime ne 84, o tūkstančių žuvusiųjų, o per Libiją tekės kraujo upės”, – perspėjo jis.
M.Kadhafi sūnus nurodė mažesnį aukų skaičių, nors JAV ir žmogaus teisių organizacijos būgštauja, kad armijai ir, kaip pranešama, užsieniečiams samdiniams malšinant neramumus Libijoje žuvo šimtai žmonių.
Pirmadienį Tripolio centre ir keliuose kituose rajonuose buvo smarkiai šaudoma. Šūviai sostinėje girdėjosi pirmąkart nuo Libijos rytuose pirmiausiai įsiplieskusio sukilimo prieš režimą pradžios, nurodė liudininkai ir vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Pasak liudininkų, Tripolio centre esančioje Žaliojoje aikštėje vyko susirėmimai tarp protestuotojų ir M.Kadhafi šalininkų.
Vienas liudininkas pasakojo, kad Gurgio rajone saugumo pajėgos vaikė protestuotojus leisdami ašarines dujas.
Po Saif al Islamo Kadhafi kalbos sostinėje tebetvyrojo sumaištis. Pasklidę nepatvirtinti gandai, kad M.Kadhafi pasitraukė iš Libijos, sukėlė džiaugsmo bangą: moterys šaukė, plekšnodamos sau per burnas, o vairuotojai spaudė automobilių garso signalus.
Kaip praneša žmogaus teisių organizacija “Human Rights Watch” (HRW), nuo vasario 15 dienos, kai Libijoje pasidėjo protestai prieš režimą, įkvėpti Tuniso ir Egipto ilgamečius vadovus sėkmingai nuvertusių sukilimų, šalyje žuvo mažiausiai 173 žmonės.
Pirmieji bruzdėjimai praeitą antradienį prasidėjo rytiniame Bengazio mieste, o vėliau išplito į Viduržemio pajūrio miestą Misratą, esančią 200 kilometrų nuo Tripolio.
“Tai opozicijos judėjimas, separatistinis judėjimas, kuris kelia grėsmę Libijos vienybei”, – Saif al Islamas Kadhafi pareiškė ugningoje, tačiau padrikoje kalboje, kurioje jis dėl neramumų kurstymo kaltino imigrantus iš arabų ir Afrikos šalių.
“Mes imsimės ginklų… Mes kausimės iki paskutinės kulkos, – grasino šalies lyderio sūnus. – Mes sunaikinsime maištingus elementus. Jeigu visi yra ginkluoti, tai bus pilietinis karas – mes išžudysime vieni kitus”.
“Libija – ne Egiptas ir ne Tunisas”, – pabrėžė jis, pridūręs, kad bus priešinamasi mėginimui sukelti dar vieną revoliuciją, platinant maištingą informaciją socialiniame tinkle “Facebook”.
Tačiau Saif al Islamo Kadhafi grasinimuose buvo jaučiama neviltis – iš esmės jis pripažino, kad antrasis didžiausias Libijos miestas Bengazis šiuo metu nėra kontroliuojamas vyriausybės.
“Šiuo metu Bengazyje tankais važinėja civiliai gyventojai”, – sakė lyderio sūnus, pareiškęs, kad šiuo sukilimu siekiama įkurti islamistinį režimą ir kad tokie mėginimai bus negailestingai malšinami.
Kad ir kaip griežtai kalbėjo Saif al Islamas Kadhafi, jis taip pat užsiminė apie kai kurias nuolaidas, žadėdamas, jog bus priimta nauja konstitucija ir liberalių įstatymų, taip pat padidinta žiniasklaidos laisvė.
“Jeigu norite, kad pakeistume vėliavą ir nacionalinį himną – mes tai padarysime”, – sakė jis.
Lyderio sūnus taip pat pripažino malšinant riaušes armijos padarytas “klaidas”, sakydamas, kad kariškiai “nebuvo apmokyti tramdyti riaušes” ir kad jiems teko atrėminėti “nuo narkotikų apkvaitusių žmonių” atakas.
Saif al Islamas Kadhafi taip pat akcentavo, jog Libija yra turtinga naftos ir perspėjo aštriai perspėjo užsienio bendroves.
“Turime tik vienus išteklius, iš kurių gyvename – tai nafta, – sakė jis. – Visos užsienio bendrovės bus priverstos palikti šalį.”
Tuo tarpu Libijos premjeras Baghdadi Mahmudi (Bagdadis Mahmudis) Tripolyje kalbėjo Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriams, jog “esama tikslių planų, griaunančių ir teroristinių, kuriais siekiama Libiją paversti terorizmo baze”.
Kita vertus, Tripolio režimui taip pat buvo mestas svarbus iššūkis – Libijos ambasadorius prie 22 šalis vienijančios Arabų Lygos paskelbė “prisidedantis prie revoliucijos”.
“Aš atsistatydinau, protestuodamas dėl represijų ir smurto veiksmų prieš demonstrantus, taip pat stoju į revoliucijos gretas”, – pareiškė diplomatas Abdel Moneimas al Honi (Abdel Moneimas Honis).
Be to, atsistatydino vienas Kinijoje dirbantis Libijos diplomatas, kuris paragino armiją įsikišti į kruviną sukilimą, praneša naujienų televizija “al Jazeera”.
Kaip nurodė televizija, diplomatas Husseinas Sadiqas al Musrati (Huseinas Sadikas Musratis) taip pat sakė, jog M.Kadhafi “galbūt paliko Libiją” ir kad vyksta “ginkluota kova” tarp jo sūnų, nors kol kas nėra gauta jokios šiuos teiginius pagrindžiančios informacijos.
Liudininkai telefonu sakė naujienų agentūrai AFP, kad saugumo pajėgos taip pat susirėmė su protestuotojais prieš režimą Misratos mieste. Jie nurodė, jog saugumo pajėgos, padedamos “afrikiečių samdinių”, šaudė į minią “nesirinkdamos”.
JAV ir ES griežtai pasmerkė mirtinos jėgos naudojimą Libijoje.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) po Saif al Islamo Kadhafi kalbos paragino “nenaudoti jėgos ir gerbti pagrindines laisves” neramumų apimtose Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų šalyse.
Libijos vyriausybės atstovas vakar pareiškė, kad Vakarų naikintuvai virš šios Šiaurės Afrikos šalies skraido ne dėl demokratijos, bet dėl naftos. Pasak spaudos atstovo, kuris, tikėtina, perteikė šalies lyderio Muamaro Kadhafio žodžius, Vakarams niekada nepasisekė ginklu atnešti demokratijos, esą ir šiuokart nepavyks, nes labiausiai gviešiamasi naftos. r išties naftos Libijoje daug, daugiau nei kurioje kitoje Afrikos šalyje. Libija – devintoji valstybė pasaulyje pagal išgaunamos naftos kiekį, gamtinės dujos – taip pat šalies turtas. Matyt, todėl M. Kadhafis toks tikras, kad Vakarams nereikia demokratijos, bet reikia ir visada reikėjo naftos.