Valdas Kišonas
“Veidas”: Estija per kovo mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus jau galės balsuoti SMS žinutėmis, o galimybė balsuoti internetu rinkėjams ten pirmą kartą suteikta dar 2007 m. Kodėl elektroninio balsavimo projektas stringa Lietuvoje?
V.K.: Pagrindinė priežastis yra Seimo neapsisprendimas dėl rinkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimų ir papildymų, numatančių galimybę balsuoti per rinkimus ir referendumus internetu. Projektai jau tris kartus buvo pateikti Seimui, tačiau visus kartus balsų dauguma buvo grąžinti Vyriausybei tobulinti. Reikia pripažinti, kad konkrečių siūlymų, kaip tobulinti projektus, nebuvo pateikta, todėl galima daryti išvadą, kad politikai dar nėra apsisprendę įtvirtinti naują balsavimo būdą.
“Veidas”: Kelintais metais, pagal dabartinius planus, lietuviai jau galės balsuoti per rinkimus internetu?
V.K.: Neabejotina, kad elektroninis balsavimas, taip pat ir internetu, yra neišvengiama ateitis. Kada tai įvyks – priklausys nuo politikų sprendimo. Galiu tik pasakyti, kad nuo įstatymų, įteisinančių balsavimą internetu, priėmimo dar reikės maždaug pusantrų metų tinkamai techniškai pasirengti: įdiegti nustatytus reikalavimus atitinkančią informacinę sistemą, apmokyti rinkėjus, atlikti viešinimo kampaniją. Galimybė balsuoti internetu ypač svarbi dėl padidėjusio aktyvaus amžiaus žmonių mobilumo – juk rinkimų dieną jie nebūtinai būna savo apylinkėje. Daug studentų ir jaunų žmonių studijuoja ar dirba miestuose, kur nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos.
Neabejotina, kad galimybė balsuoti internetu didina balsavimo per rinkimus prieinamumą, o tai yra visų mūsų teisė ir pareiga. Ar tai atitinka dabartinių politinių partijų interesus? Į šį klausimą ir turi atsakyti politikai, priimdami sprendimą įteisinti tokį balsavimo būdą.
“Veidas”: Lietuvoje ne kartą lakėsi įvairių užsienio valstybių IT ekspertai, siūlantys įsigyti šią paslaugą. Ar ją ketinama pirkti užsienyje, ar ji būtų kuriama vietinių IT specialistų?
V.K.: Niekas neturi išskirtinių galimybių diegti savo sukurtus produktus – nėra jokios išankstinės nuostatos dėl pirmenybės suteikimo užsienio ar Lietuvos specialistams. Vykdant viešąjį pirkimą svarbiausi kriterijai būtų atitiktis nustatytiems funkcionalumo, saugos, patikimumo, audito reikalavimams bei vykdytojo kompetencija ir pajėgumas užtikrinti tokių reikalavimų įgyvendinimą.