Atšilus orams, norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Vienas iš laisvalaikio praleidimo gamtoje būdų – šašlykų, dešrelių, daržovių ir kitų produktų kepimas. Dažnai ir nesusimąstome, ar sveika valgyti tokius keptus patiekalus, – rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad atlikto mėsos gaminių rizikos vertinimo duomenimis, kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra nitritinės druskos (E250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Vienas iš svarbiausių nitrozaminų susidarymo faktorių – aukšta ( aukštesnė nei 110 °C) temperatūra.

Nitritai mėsoje ir mėsos produktuose jau daug dešimtmečių naudojami tam, kad būtų užtikrintas mėsos produktų, visų pirma sterilizuotų, konservavimas bei mikrobiologinė sauga, taip pat slopinamas ir botulizmą sukeliančių bakterijų dauginimasis.

Prekybos įmonėse galima rasti mėsos gaminių, kurių gamyboje nenaudoti nitritai. Šie gaminiai neturi įprastos rausvos spalvos, tačiau yra tinkami kepti aukštoje temperatūroje.

Siekiant apsaugoti Lietuvos vartotojus nuo kancerogenų, Lietuvos standarto LST 1919: 2003 (su pakeitimais) 8 punkte nurodoma, kad “dešrelių, skirtų kepti ar tiekiamų į rinką su kepimą, kaip apdorojimo būdą, apibūdinančiais žodžiais, piešiniais bei grafiniais ženklais, gamyboje neleidžiama naudoti nitritų ir nitratų”.

Instituto specialistai pataria, kaip išvengti pavojingų junginių susidarymo, kepant mėsos gaminius:

• Kepimui naudoti tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų.
• Siekiant apsaugoti produktus nuo tiesioginės liepsnos, galima juos suvynioti į foliją.
• Kepimui rekomenduojama naudoti specialias pakuotes, groteles.
• Jeigu vis dėlto mėsa apdegė, nuo keptos mėsos ar jos produktų būtina nupjaustyti apdegusias ar suanglėjusias vietas.
• Nerekomenduojama kepti virtų mėsos gaminių (įvairių dešrelių).